Į posėdį atvyko Generalinis prokuroras Darius Valys bei Darbo partijos bylą teisme kuruojantis prokuroras Saulius Verseckas.
Buvo nuspręsta rengti atvirą posėdį. Pats S. Verseckas akcentavo, kad jis yra labai atviras ir neturi ko slėpti.
Prokuroras pradėjo nuo to, kad DP bylą visi supranta kaip elementarią buhalterinę bylą, tačiau, jo manymu, tai politinės korupcijos byla. Jis priminė, kad 2002 metais Seimas patvirtino nacionalinę kovos su korupcija programą, pagal kurią svarbu apriboti politinę korupciją ir užtikrinti galimybę skirti atsakomybę už nuslėptą partijų rėmimą ar finansavimą, kas ir yra politinės korupcijos forma.
2004 metais, vykdant kovos su korupcija programą, buvo priimtas naujas politinių partijų finansavimo ir kontrolės įsttaymas, kurio tikslas – užtikrinti finansavimo teisėtumą ir viešumą, sukurti skaidrią politinių partijų kontrolę. Tada buvo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis.
Prokuroro teigimu, Konstitucijoje įtvirtinta, kad tik teismas nustato asmens kaltumą arba nekaltumą ir tik esant galimybei baigti nagrinėti bylą teismą ir sulaukti teismo sprendimo, būtų galima patvirtinti arba paneigti, ar nusikalstamos veikos „darbiečiams“ buvo inkriminuojamos teisingai.
„Ši byla tebėra pirmos instancijos teisme, teismo sprendimą dar galima bus apskųsti Apeliaciniam teismui ir Kasaciniam teismui, todėl, manau, egzistuoja pakankamai demokratiška ir aiški teisinė sistema“, – teigė jis. Prokuroras įvardijo pagrindinę veiką, dėl kurios kaltinami DP atstovai – tai apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimas DP 2004-2006 metais. “Manome, kad tuo periodu DP turėjo pakankamai daug pajamų ir išlaidų, kurios nebuvo apskaitomos ar deklaruojamos, nuslepiant jas nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), tiek nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), tiek nuo Socialinio draudimo fondo valdybos”, - teigė Prokuratūros atstovas. Jis tvirtino, kad buvo išvengiama turtinės prievolės ir buvo vykdoma apgaulė DP naudai.
Taip pat, pasak jo, buvo naudojamasi ir turtinėmis teisėmis gauti valstybės dotacijas, pateikiant VRK apgaulinga informaciją, po kurios gavimo ji nusprendė dotacijas DP skirti. “Tokių dotacijų gavimas – tai sukčiavimas”, - konstatavo jis.
Pats prokuroras sudarė tam tikrą schemą, kaip, jo manymu, veikė DP juodoji buhalterija. Joje atsispindi, kas kam vadovavo, kas kokią prieigą prie pinigų turėjo. Pats S. Verseckas tikino, kad šioje byloje svarbiausias žmogus, kuris viskam vadovavo, buvo V. Vonžutaitė. Jo teigimu, V. Gapšio vaidmuo pats menkiausias, o V. Uspaskicho kiek pasyvus - jis neva tiesiog žinojo, kaip vykdama pinigų apskaita partijos viduje, jam buvo pateikiamos metinės buhalterinės ataskaitos, po kuriomis jis pasirašė.
“Pagrindinis vaidmuo – V. Vonžutaitės. Ši moteris koordinavo ir vykdė apskaitą, pinigų priėmimo ir išdavimo veiklą. Ji nurodė Nijolei Steponavičiūtėi (iždininkei DP – balsas.lt), kad V. Gapšys taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl “juodojoje” kasoje esančių pinigų, nurodyti atlikti tam tikrus apmokėjimus. Būtent nuo tos vietos, pasak prokuroro, V. Gapšys gavo savarankišką vaidmenį tame procese.
Apie V. Uspaskicho vaidmenį jis sakė taip: “Tai nebuvo asmuo, kuris dalyvavo kasdieninėje šios veiklos eigoje, bet mechanizmas vyko su jo žinia, jo kontroliuojamas, vienas iš pagrindinių dalykų – kiekvienais metais kaip ir tvarkingoje baltojoje buhalterijoje, buvo sudaromos “juodojoje apskaitoje” buvusios ataskaitos, jos jam buvo teikiamos betarpiškai”, - tikino S. Verseckas.
R. Šimašius: ar DP darė spaudimą prokurorui?
Posėdyje dalyvavęs komisijos narys Remigijus Šimašius, kuris vis dar eina Teisingumo ministro pareigas ir turėjo dalyvauti kitame renginyje, užavė prokurorui klausimą, dar nebaigus iki galo argumentuoti savo prašymo panaikinti „darbiečiams“ teisinį imunitetą.
“Ar jūs, kaip prokurorai, teismas nepatyrėte spaudimo iš kitos pusės?”, - klausė jis, akcentuodamas, kad prieš tai apie politinį spaudimą buvo kalbama tik iš kaltinamųjų pusės.
Į šį jo klausimą S. Verseckas atsakė ramiai: “Seniai dirbu prokuratūroje, turiu bjaurų, pakankamai aštrų charakterį, savo nuomonę grindžiu argumentais, elgiuosi, kaip tinkamiausia. DP spaudimu nepavadinčiau, nors DP atstovai teikė prašymus ir reiškė nušalinimus, bet prokuroras supranta, kad jis gali būti šalinamas, gali būti koneveikiamas per žiniasklaidą, aš nuo to stengiuosi atsiriboti. Manau, kad jei ir DP atstovai norėtų daryti įtaką mano sprendimams, tai būtų neįmanoma. Aš savo sprendimus priimu asmeniškai, nors ir nesakau, kad nediskutuoju su vadovybe dėl savo sprendimų”, - paaiškino jis. Kaip pavyzdį, jis pateikė savo sprendimą apriboti dotacijas DP. Pasak jo, vadovybė šiam sprendimui nepritarė, tačiau jis taip pasielgė ir nieko nepaaiškino.
S. Verseckas atkreipė dėmesį į tai, kad V. Uspaskichas Europos Parlamentui (EP) panaikinus jo neliečiamybę, šį sprendimą apskundė bendrajam Europos Sąjungos (ES) teismui ir tarp pateikiamų argumentų buvo tai, kad dabartinis laikinosios komisijos vicepirmininkas ir V. Uspaskicho bendražygis Artūras Paulauskas liepė susidoroti su DP po to, kai ji parėmė jo nušalinimą nuo Seimo pirmininko pareigų.
Pats prokuroras tikino, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo asmeniškai, susipažinęs su jam perduota Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga dėl bylos. Jo teigimu, jokiomis aplinkybėmis su A. Paulausku jis nėra bendravęs ir netgi jei jis būtų bendravęs su prokuratūros vadovybe apie tai, jam jokie pageidavimai nebuvo perduoti.
S. Verseckas prasitarė, kad jam užteko trijų valandų susipažinimui su VSD pateikta informacija, kad jis nuspręstų pradėti ikiteisminį tyrimą. “Niekas man nedarė jokio spaudimo dėl šito ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba nepradėjimo”, - tikino jis.
Jo manymu, visi kiti argumentai, kodėl byla yra politinė, taip pat neatitinka realybės.
Jis priminė, kad skųsdamas sprendimą dėl neliečiamybės panaikinimo teismui, V. Uspaskichas taip pat nurodė, kad Gynybos ministras, kalbėdamas su JAV ambasadoriumi, teigė, kad tuo metu valdžioje buvusių socialdemokratų tikslas – nušalinti V. Uspaskichą nuo DP pirmininko pareigų ir pakeisti jį kitu asmeniu.
“Socialdemokratai niekada nesikreipė į mane ir nepageidavo, kad šis tyrimas būtų atliktas kitaip”, - kiek ironiškai paaiškino jis.
V. Uspaskichas neliečiamybės netekti nebijo
V. Uspaskichas, visą laiką stebėjęs laikinosios komisijos darbą, po posėdžio teigė, kad prokuroras turėjo pakankamai laiko pristatyti savo matymą ir mąstymą, tačiau jis nesiėmė vertinti S. Versecko pareiškimo, kad tai yra ne buhalterinė, o politinės korupcijos byla.
“Man sunku vertinti, nes aš ne teisininkas. Aš susilaikysiu nuo formuluotės, nes nelabai suprantu, kaip teisingai apibūdinti, gal mano advokatai patars, kaip reaguoti”, - svarstė jis. Tačiau politikas dar kartą drąsiai pabrėžė, kad, jo manymu, tai yra politinė byla ir tai nėra tiesiog atrodymas. Kito posėdžio metu jis planuoja pristatyti savo požiūri ir pabandyti įrodyti, kaip yra iš tiesų.
Paklaustas, kodėl mano, kad būtent A. Paulauskas pradėjo bylą prieš jį, V. Uspaskichas teigė, kad tai buvo ne jo nuomonė, o jo advokato, prancūzo, kuris jam atstovauja Liuksemburgo ir Strasbūro teismuose. “Buvo formuota iš tų duomenų, kurie buvo. Ypatingai jis rėmėsi duomenimis iš Nacionalinio saugumo komiteto tyrimo medžiagos, kai buvo tiriama VSD veikla. Pagal išvadą VSD buvo pripažinta struktūra, kuri vadovauja atskiroms verslo struktūroms ir politinėms struktūroms, kartais veikia persekiojimas, ten buvo paminėta vieno iš VSD darbuotojų komisijai citata, kad byla buvo pradėta po to, kai buvo pašalintas A. Paulauskas nuo Seimo pirmininko posto. Vadovaudamasis tais duomenimis advokatas dėl to ir įtraukė šį faktą”, - paaiškino jis.
Darbietis tikino, kad pats nesupranta, kurie dalykai reikšmingi byloje, o kurie ne, matyt, advokatams tai pasirodė svarbus faktas, tačiau jis prisipažino, kad jam pačiam taip neatrodo.
V. Uspaskichas taip pat pabrėžė, kad nebijo, jei jam bus atimta neliečiamybė. Jis planuoja gyventi taip pat, kaip ir gyveno iki šiol. Politikas atkreipė dėmesį, kad Europos parlamentas (EP) jam buvo išsaugojęs šiokią tokią neliečiamybę, kai suteikė galimybę vykdyti teisminį procesą, taikant jam tik piniginį užstatą. Dabar, kai politikas atsisakė EP mandato, jis praktiškai savanoriškai sutiko būti visapusiškai patrauktas atsakomybėn.
“Man sąžiningai pasakius, patinka, kad galima išsakyti savo nuomonę viešai, komisijoje. EP man buvo duotos tik 7 minutės kalbėti komitete ir minutė finaliniame posėdyje, čia kitokios taisyklės”, - lygino jis. Pasak V. Uspaskicho, prokuroras savo išvadoje paminėjo ne viską, kuo jis rėmėsi rengdamas kaltinamąjį aktą. Politiko pozicijos Seimo laikinoji komisija išklausys kito posėdžio metu, kuris vyks trečiadienį.
