„Surinkus tam tikrą informaciją kilo įtarimų, kad šį nusikaltimą galėjo padaryti Drąsius Kedys. Tokiu būdu teisėjas galėjo būti nušautas tik profesionalaus šaulio arba asmens iš kriminalinio pasaulio. Deja, dažniausiai informacija nutekėdavo iš tų, kurie ją ir valdė. Galbūt neatsitiktinai pareigūnai vis dar nelinkę pripažinti savo padarytų klaidų, sėdi tyliai ir galbūt tikisi būti reabilituoti. Deja, tokia gėdinga situacija užtraukia nešlovę ne tik jiems, bet ir visiems kitiems pareigūnams. Pastarųjų gretoms ir pats priklausau”, – antradienio rytą Vilniaus apylinkės teisme prisimindamas galbūt D. Kedžio surengtų žudynių peripetijas kalbėjo Kauno vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.
Be K. Betingio, antradienio rytą Vilniaus apylinkės teisme nusileido svarbiausias Kauno apygardos prokuratūros desantas.
Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje penki buvę ir esami Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai yra kaltinami dėl tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir taip galbūt nesugebėję laiku užkirsti kelio garliaviškio D. Kedžio surengtoms žudynėms 2009-ųjų spalį.
Skandalinga vaizdo medžiaga montažas
Šiandien buvo tęsiamos prokurorų apklausos – liudijo Kauno apygardos prokuratūros darbuotojai.
„Jau daugelį metų kalbama, kad Kauno pareigūnai dirba blogai. Na, o Vilniaus pareigūnai sugeba viską tinkamai sutvarkyti, ištirti. Kauno apylinkės prokuratūroje buvo įkurtas specializuotas nusikaltimų prieš nepilnamečius skyrius, kuriam ir buvo pateikta mažametės mergaitės seksualinio išnaudojimo situacija, – prisimindamas skandalingosios istorijos pradžią kalbėjo K. Betingis. – Kai teko pamatyti vaizdo medžiagą, kurioje matoma Drąsiaus Kedžio mergaitė, iškart pasakiau, kad tai montažas. Matėsi, kad filmuota skirtingais metų laikais. Kad mergaitė kalbėdama į vaizdo kamerą dažnai dairydavosi į šonus, iš kurių jai kažką rodė išgalvotą tekstą diktavę žmonės.“
Kas žinojo apie žudynėse naudotą ginklą?
Kauno apygardos prokuratūros vadovas K. Betingis pasakojo, kad 2009-ųjų rugpjūčio viduryje grįžęs iš atostogų sužinojo, kad visa pedofilijos bylos medžiaga atsidūrė Generalinėje prokuratūroje. „Asmeniškai Generalinės prokuratūros vadovybės prašiau, kad būtų nuosekliai išaiškintos visos aplinkybės, mat kauniečius prokurorus pasiekė lavina skundų ir replikos, kad šios miesto pareigūnai blogai tiria nusikalstamas veikas, todėl norėta efektyvesnio rezultat“, – atsiminė K. Betingis.
Jis teigė, kad jokios faktinės informacijos iki 2009-ųjų spalio 5-osios – Kauno žudynių dienos, kai į dvigubos žmogžudystės vietas suvažiavo visi aukščiausi šalies pareigūnai, neturėjo nė menkiausių duomenų, kad D. Kedys rengiasi nužudymui.
„Dabar negalėčiau prisiminti, bet vyriausybiniu telefonu man paskambino Barkauskas (Vytautas Barkauskas – tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas, – red.past.) arba Jancevičius (Ramutis Jancevičius – Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas). Dabar negalėčiau pasakyti, kuris iš jų skambino, bet telefonu klausė, ar teisėjas (Jonas Furmanavičius) nebuvo nušautas tam tikros modifikacijos perdirbu ginklu, – prisiminė K. Betingis. – Man sukėlė nuostabą toks klausimas, tačiau tada supratau, kad turima informacijos, kuri padės greitu metu nustatyti tikruosius kaltininkus.“
Po kurio laiko atsirado liudytojas, kuris, anot K. Betingio, papasakojo, kaip Kauno senamiestyje sunkiai bėga vienas vyriškis, o jam iš paskos seka ilgą ginklą rankoje laikantis vyriškis. „Paskui vyriškis nukrenta, ir jam į galvą paleidžiamas šūvis. Iš liudytojo pasakojimų susidarė įspūdis, kad buvo paleisti net 8 šūviai ir vienas kontrolinis šūvis į galvą. Suvokėme, jog tai greičiausiai bus kerštas už nužudyto teisėjo profesinę veiklą“, – pasakojo liudyti pakviestas įtakingas prokuroras iš Kauno.
Praėjus kuriam laikui K. Betingį, kaip jis teigė, pasiekė dar vienas skambutis iš Vilniuje buvusių aukščiausių prokurorų kabineto. Šie dar kartą pasiteiravo, ar jau esama žinių, iš kokio ginklo nuaidėjo mirtini šūviai.
„Žukauskas (Darius Žukauskas – Kauno kriminalinės policijos viršininkas) paklausė: „Kur šiuo metu yra Kedys?“ Tačiau dar nebuvo žinoma, kur jis galėjo būti, – atsiminė K. Betingis. – Netrukus paskambinau vienam teisėjui, paprašiau, kad šis susisiektų su Venckiene (dabartine Seimo nare Neringa Venckiene, tuomet Kauno apygardos teismo teisėja, D. Kedžio seserimi). Paskambinęs N. Venckienei sužinojau, kad ji išvykusi į teisėjų mokymus. Telefonu atsiliepusi ji piktai pareiškė: „Nežinau, kur brolis.“ Jos kalbos maniera leido suprasti, kad reikėtų atstoti.“
Ne visas planas pavyko
Teisme liudijusio K. Betingio teigimu, teisėsaugininkus jaudino mintis, kad galbūt iš to paties D. Kedžio legaliai įgyto šaunamojo ginklo „Beretta” galėjo būti nušauti teisėjas J. Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, buvusios D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo.
Vėliau atsitiktinai, kaip vėliau atskleidė surinkti įrodymai, žudikui bėgant iš nusikaltimo vietos, minėto modelio ginklas rastas šalia V. Naruševičienės namų. Atrodė, kad ginklas buvo pamestas. Paskui išaiškinta, kad L. Stankūnaitės sesuo buvo nušauta besitraukdama iš savo namų. Labai tikėtina, kad moteriai kažkas paskambino iš teisėsaugininkų arba jos sesuo L. Stankūnaitė ir perspėjo apie grėsmę gyvybei.
Tačiau Kaune dirbantis prokuroras pabrėžė, kad iš „Beretta” pistoleto nebuvo paleisti šūviai į minėtus asmenis.
Vėliau nustatyta, kad D. Kedys galėjo šaudyti iš kito modelio ginklo, kuris rastas šalia jo lavono 2010-ųjų balandį.
„Besišalinčio iš antrojo įvykio vietos kitu D. Kedžio taikiniu turėjo būti Andrius Ūsas (vienas iš asmenų, kurį D. Kedys viešai įvardijo kaip jo dukrą tvirkinusį pedofilą), kuris tada turėjo atvykti pietauti į namus, – pasakojo K. Betingis. – Po L. Naruševičienės nužudymo greičiausiai D. Kedys buvo apimtas streso, todėl vairuodamas automobilį atsitrenkė į sunkvežimį. Jo vairuotojas D. Kedį atpažino. Buvo padaryta daugybė klaidų, kurios jam sutrukdė įvykdyti iš anksto kruopščiai parengtą planą.“
Tuščias atsakymas iš Vilniaus
Daugelį metų teisėsaugoje dirbantis K. Betingis citavo tekstą iš specialaus rašto, kuriame teigiama, kad 2009 m. spalio 12 d. kreipėsi į tuometinį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną.
„Kreipiausi, nes kylo įtarimų, kad kažkas galėjo nutekinti informaciją apie galimus duomenis, nusikaltime naudotą ginklą, – prisiminė K. Betingis. – Šis mano kreipimasis sulaukė nemažo atgarsio tarp teisėsaugininkų. Raštas buvo perduotas Algimantui Kliunkai (tuometiniam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovui). Tačiau praėjus kuriam laikui pasiekė visiškai tuščias atsakymas. Šiame rašte nebuvo nė menkiausios užuominos apie nužudymuose panaudotą ginklą. Kaip vėliau paaiškėjo, tiriant šiuos nusikaltimus ne kartą įvairi informacija būdavo nutekinama. Apie mūsų, pareigūnų, darbą nemažai informacijos pasiekdavo priešingą (įtariamųjų ir jų artimųjų – red. past.) pusę”.
Deja, apie ginklą ir jo naudojimą niekas iš aukštų Vilniaus prokuratūros ir policijos darbuotojų K. Betingiui nesiteikė suteikti informacijos.
„Jau nuo seno kalbama, kad Vilniuje viskas yra gerai, bet Kaune viskas blogai, mat šiame mieste niekas nesugeba tinkamai ištirti rezonansinių nusikaltimų, – emocingai kalbėjo K. Betingis. – Praėjus kuriam laikui apie tam tikras aplinkybes buvau nusiteikęs papasakoti specialiame pasitarime Seime, tačiau nebuvau pakviestas. Susidarė įspūdis, kad tam tikri pareigūnai savo darbo trūkumus pasistengė lengva ranka permesti ant Kaune dirbančių teisėsaugininkų.“
Prezidentei laišką suraitė pareigūnai?
Vyriausiasis Kauno prokuroras įsitikinęs, kad anoniminį laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuriame smulkiai buvo išdėstytos visos Kauno žudynių aplinkybės, galėjo surašyti vienas iš pareigūnų. K. Betingis neatmetė, kad tai galėjo padaryti ir vienas iš šioje baudžiamojoje byloje kaltinamų policijos darbuotojų.
„Raginčiau nebijoti ir prisipažinti, kas išties taip pasielgė, – kalbėjo K. Betingis. – Užtenka dvigubų žaidimų, subrendo laikas pasakyti tiesą. Gal pareigūnai neatlaikė milžiniškos informacijos srauto? Gal sunerimo, kad laiku neatskleidę tokio rezonansinio nusikaltimo kartu prarado galimybę gauti ordinus už sėkmingą tarnybą?”
Ilgamečio Kauno apygardos prokuratūros veterano išsakyti žodžiai apie negautus ordinus kai kuriems iš kaltinamų buvusių ir esamų pareigūnų sukėlė lengvą juoką ir nusistebėjimą.
Liudydamas teisme K. Betingis prisiminė prokuratūrą pasiekusius skundus, kuriuose buvo nurodyta, jog D. Kedys anksčiau Juodkrantėje dažnai linksmindavosi vartodamas kvaišalus.
Kad garliaviškis galėjo palaikyti ryšius su nusikalstamų struktūrų atstovais, Kauno prokurorai tikslių duomenų neturėjo, tačiau ir nebuvo linkę atmesti tokios operatyvininkų surinktos informacijos. Be K. Betinio, Vilniaus apylinkės teisme antradienį liudija ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vladimiras Kakoškinas, minėtos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Egidijus Palaima. Pastarajam iš D. Kedžio artimųjų ir šalininkų teko sulaukti ypač aršios kritikos dėl neva blogai atliekamo savo darbo.
