Generalinė prokuratūra, pusantrų metų kontroliavusi trijų moksleivių, žuvusių per eismo įvykį Skuodo rajono Aleksandrijos kaime, bylą, ūmai prarado principingumą ir pasitraukė tada, kai buvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo žuvusiųjų tėvams klausimas. Ji leido tą žalą sumažinti net tris kartus.
Aleksandrijos moksleivių žūtis 2007 metų lapkričio 7-ąją sukrėtė visą Lietuvą - po girto policininko BMW automobilio ratais žuvo trys iš mokyklos grįžtantys dešimties metų berniukai. Pasipiktinę policijos pareigūnų savivale ir nebaudžiamumu, į piketus ir mitingus rinkosi ne tik Aleksandrijos, bet ir visos Lietuvos žmonės. Valstybės vadovas Valdas Adamkus viešai pareiškė, kad vaikų žudikai nusipelnė pačios griežčiausios bausmės. Dėl šio įvykio buvo atleistas policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, iš vidaus reikalų ministro pareigų atsistatydino Raimundas Šukys.
Atrodė, ši byla taps pavyzdžiu, kai nusikaltimą padaręs asmuo neišvengia griežtos bausmės, net jei yra susijęs su teisėsauga. Tačiau taip atrodė tik iš pradžių, kol Generalinė prokuratūra nuolat domėjosi tyrimo eiga, konsultavo Skuodo rajono apylinkės prokuratūros kolegas, kartu su Skuodo rajono apylinkės prokuroru Raimundu Galdiku valstybinį kaltinimą palaikė Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Karčinskas.
O praėjus vienuolikai mėnesių Generalinė prokuratūra nuleido rankas, nustojo kovoti, kad Skuodo policininkas Saulius Paulikas būtų nuteistas maksimalia bausme ir žuvusiųjų šeimoms būtų priteista po 1 mln. litų neturtinei žalai atlyginti. Generalinė prokuratūra nesivargino ir neskundė 2008 metų gruodžio 5 dienos Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo buvo gerokai sušvelnintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas: laisvės atėmimo bausmė S.Paulikui sumažinta iki 9 metų, o neturtinė žala - iki 300 tūkst. litų kiekvienai šeimai.
Nusibrozdino pakinklį
S.Paulikas pripažintas kaltu, kad, būdamas policininkas, dirbdamas Skuodo rajono policijos komisariato patruliu, 2007 metų lapkričio 7 dieną apie 14 val. neblaivus Aleksandrijos kaime
automobiliu partrenkė Aurimą Petkų (gim. 1997 07 09), Mindaugą Kubilių (gim. 1997 02 07) ir Simoną Bučkų (gim. 1997 06 02).
Nors pareigūnas tiek pagal Kelių eismo taisykles, tiek pagal Policijos veiklos įstatymą, o dar svarbiau - pagal žmoniškumo įstatymus, privalėjo pasirūpinti sužeistais vaikais, jis net nepriėjo prie nukentėjusiųjų, neiškvietė greitosios pagalbos, tik kuo skubiau dingo iš avarijos vietos, palikęs ant asfalto merdinčius vaikus. Kartu pabėgo ir S.Pauliko kolega, taip pat policijos patrulis Mantvydas Kringelis.
Kai policininkai, padedami saviškių, spruko iš avarijos vietos, partrenkti vaikai dar buvo gyvi, juos reikėjo kuo skubiau vežti į ligoninę. Tačiau S.Paulikui rūpėjo ne jo aukos, o lengvas pakinklio nubrozdinimas ir nedidelis galvos sumušimas - neva dėl šių "traumų" avarijos kaltininkas patyrė emocinį šoką, norėjo nusižudyti ir nesugebėjo priimti teisingų sprendimų. Tiesa, prieš žudydamasis jis, pabėgęs iš įvykio vietos, sustojo prie degalinės nusipirkti cigarečių, o paskui apskritai užmiršo savo suicidinius ketinimus ir 18 valandų slėpėsi Klaipėdoje, viešbutyje. Čia intensyviai blaivinosi ir tarėsi su kolegomis, kaip išvengti bausmės.
Klaipėdos miesto apylinkės teismui pradėjus nagrinėti bylą S.Paulikas, matydamas, jog neįstengs įrodyti, kad buvo blaivus, kai
sukėlė avariją, ir kad važiavo per Aleksandriją leistinu greičiu, o ne lėkdamas 105 kilometrų per valandą greičiu, pasitelkė naują argumentą. Policininkas pradėjo aiškinti, esą dėl įvykio kalti patys vaikai, nes pakele ėjo netvarkingai. Neva vienam moksleivių išėjus į važiuojamąją kelio dalį jis bandė apvažiuoti šį, trenkėsi į stulpą, o paskui nevaldomas automobilis rėžėsi į būrelį vaikų.
Šie S.Pauliko argumentai Klaipėdos miesto apylinkės teismo neįtikino. Tačiau aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis ir Valentinas Janonis, nagrinėję bylą apeliacine tvarka, tais teiginiais susidomėjo.
Sumažino gyvybės kainą
Pirmiausia Klaipėdos apygardos teismo teisėjai įžvelgė galimybę sutrumpinti S.Paulikui bausmę 1 metais, nes apylinkės teismo skirtoji buvo didesnė už vidurkį, taikomą tokiose bylose. Be to, jie nusprendė, kad apylinkės teismas be pagrindo kaip sunkinančią aplinkybę įvardijo tai, jog žuvo mažamečiai vaikai. Pasak teisėjų, ji būtų teisinga nusikaltus tyčia, o šis nusikaltimas buvęs netyčinis.
Dar daugiau galimybių nupiginti vaikų gyvybę teismas rado svarstydamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jau žinoma, kad minėti teisėjai dešimtmečių gyvybės kainą sumažino daugiau kaip 300 proc. - nuo 1 mln. iki 300 tūkst. litų.
Štai kokiais įsimintinais argumentais remdamiesi jie tai padarė.
"Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dar tik formuojasi ir iš tiktųjų nėra suformuotos teismų praktikos nustatant ieškinių dydį, kai dėl paminėtų kaltininko veiksmų žuvo trys ar daugiau žmonių, tarp jų ir mažamečiai vaikai, - rašoma apeliacinės instancijos nuosprendyje. - Analizuodama teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose, sukeliančiose analogiškus padarinius, t. y. kai apsvaigęs nuo alkoholio asmuo padaro eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmogus, kolegija pastebi, jog iš nuteistųjų priteisiamos žymiai mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti." Čia teisėjai primena bylas, kai priteista 100 tūkst. litų, 45 tūkst. litų ir 200 tūkst. litų neturtinės žalos.
Netiesiogiai apkaltino aukas
"Pažymėtina ir tai, kad S.Paulikas vairavo transporto priemonę neblaivus, veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo reikalavimus, - toliau dėsto argumentus garbusis Klaipėdos apygardos teismas. - Taip pat pažymėtina, kad S.Paulikas nekilnojamojo turto neturi, pajamų šiuo metu negauna. Atsižvelgtina ir į tai, kad eismo įvykio metu sužaloti trys mažamečiai vaikai patys buvo pakankamai neatsargūs, eidami nurodytoje kelio atkarpoje." Teisėjai tarsi advokataudami rinko argumentus, užmiršdami, kad patys šiame nuosprendyje atmetė S.Pauliko teiginius, jog vaikai ėjo pakele netvarkingai.
Ir štai išvada: "Įvertinusi šias aplinkybes bei vadovaudamasi išdėstytais argumentais, kolegijai yra pagrindas sumažinti civiliniams ieškovams (trims motinoms ir trims tėvams - aut.) priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, priteisiant jiems po 300 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo, nes pirmosios instancijos teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokio dydžio neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams." Taip nusprendė teismas.
Tačiau LŽ nesunkiai pavyko rasti bylą, kurioje teismas pagrįsta laiko 165 tūkst. litų neturtinę žalą, priteistą iš individualios įmonės savininko Petro Griškaus, nors jis asmeniškai jokio nusikaltimo nepadarė. Šeimos turtu už įmonės vairuotojo Šiauliuose padarytą avariją, per kurią buvo sužeisti moteris ir jos sūnus, turi atsakyti vadovas. Ir nesvarbu, kad po darbuotojo sukelto eismo įvykio P.Griškų ištiko infarktas, paskui - insultas, ir dabar jis yra nedarbingas.
Pristigo motyvų
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis iškart tapo galutinis, nes Generalinė prokuratūra neskundė jo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Esmė ta, kad LAT nagrinėja tik skunduose pateiktus argumentus. Jei nuosprendis neapskųstas, teisėjai, nors ir matydami, jog priimtas klaidingas sprendimas, negali jo pakeisti.
Šiuo atveju taip ir buvo - LAT teisėjai matė kolegų klaidas, bet negalėjo jų pašalinti, nes to neprašė Generalinė prokuratūra. Nuosprendį apskundė tik S.Paulikas, įnirtingai kovojantis už savo laisvę. LAT atmetė jo skundą ir sprendimo nesušvelnino.
LŽ paklausė Generalinės prokuratūros prokuroro D.Karčinsko, kodėl nebuvo apskųstas apeliacinio teismo nuosprendis. "Nėra kasacinių pagrindų skųsti šį nuosprendį LAT, - bandė teisintis D.Karčinskas, iš esmės teisindamas ir keistą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. - LAT nagrinėja bylas tik teisės taikymo aspektu, jų aplinkybių iš esmės netiria ir žalos dydžio nenustatinėja. Kadangi apeliacinės instancijos teismas aprašomojoje dalyje tas aplinkybes, kurios buvo pirmos instancijos teismo išnagrinėtos, dar kartą įvertino, atsižvelgė į teismų praktiką, o moralinės neturtinės žalos atlyginimo klausimas iš esmės tik formuojasi, teismas, įvertinęs visas tas aplinkybes, pripažino, kad neturtinė žala yra per didelė, ir ją sumažino. Skųsti nuosprendį LAT neturėjau jokio pagrindo, nes teisės klausimai buvo išspręsti tinkamai. Bet pats asmeniškai Klaipėdos apygardos teisme prašiau atmesti S.Pauliko apeliacinį skundą ir sutikau su pirmos instancijos teismo sprendimu."
Prokuroras taktiškai nutylėjo, kad pagal prokuratūros kompetencijos nuostatus jis neturi teisės paduoti kasacinio skundo. Tai padaryti gali tik generalinis prokuroras, jo pavaduotojas, departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Kodėl generalinis prokuroras pamiršo prezidento V.Adamkaus pažadą nubausti Aleksandrijos žudikus visu griežtumu - ir nepadavė kasacinio skundo LAT?
Sumažinus neturtinės žalos dydį žuvusių vaikų tėvams, S.Pauliko akys dar labiau nušvito. Dabar jis turi daugiau šansų išeiti į laisvę anksčiau laiko. Pareigūnų įkalinimo įstaigoje sostinės Sniego gatvėje bausmę atliekantis S.Paulikas jau gali pradėti svajoti apie laisvę. Įstatymas numato galimybę kreiptis, kad būtų lygtinai paleistas prieš terminą arba kad neatlikta bausmės dalis būtų pakeista švelnesne. Tokią progą S.Paulikas turės atlikęs pusę bausmės, jei visiškai atlygins nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba iš dalies, arba susitars su nukentėjusiaisiais dėl tos žalos atlyginimo. Tiesa, atlikdamas bausmę jis dar privalo nepriekaištingai elgtis.
Padedant tėvams, kurie priskiriami Skuodo elitui, S.Paulikas per 3-4 metus tikriausiai sugebės atlyginti dalį žalos. Juk ji sumažinta dviem milijonais. Kam tie milijonai atiteks - ar ne korumpuotai Lietuvos teisėsaugai?
"Ne pinigai esmė"
"Čia ne pinigai esmė, - birželio 2-ąją, per 11-ąjį žuvusio sūnaus gimtadienį, apverkusi Anapilin išėjusį vaiką kalbėjo Laima Bučkuvienė. - Galėjo ir išvis atimti tuos pinigus. Geriau būtų daugiau davę laisvės atėmimo metų, nei tuos tūkstančius priteisę."
LŽ nenorėjo gedinčiai motinai aitrinti širdies: juk tais Klaipėdos apygardos teismo grąžintais, tylomis pritariant Generalinei prokuratūrai, tūkstančiais (iš tikrųjų - milijonais) jos ir kitų dviejų vaikų žudikas, galimas dalykas, išsipirks iš kalėjimo.
Paklausta, kaip klostosi gyvenimas Aleksandrijoje, moteris papasakojo, kad dabar kaime ir šaligatviai nutiesti, ir kelio ženklai pastatyti. "Savo vaikų gyvybe sumokėjome už miestelio gatvės remontą", - liūdnai tarė sūnų praradusi moteris.
Rūta SKATIKAITĖ
