Prokurorai netirs, ar Seimo komitetas atskleidė valstybės paslaptį išviešindamas Saugumo departamento veiklos tyrimo medžiagą.
Generalinė prokuratūra dar kartą išnagrinėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynimo komiteto išslaptintų VSD veiklos tyrimo posėdžių stenogramų.
Prokurorai tai nagrinėjo dar kartą teismui panaikinus ankstesnį prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kaip nepakankamai motyvuotą.
Generalinė prokuratūra atkreipia dėmesį, kad žiniasklaidoje pasirodė teismo nutarties interpretacijų. Pažymėtina, jog teismas neįpareigojo Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminio tyrimo, nors „Lietuvos rytas“ rašė, kad jie turės tai daryti.
Anot Generalinės prokuratūros, teisė organizuoti ikiteisminį tyrimą yra konstitucinė norma ir išimtinė prokuroro teisė – tai nurodo Konstitucijos 118 straipsnis. Šitai savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs ir Konstitucinis Teismas.
Ikiteisminį tyrimą pagal VSD pareiškimą atsisakyta, mat Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme minima „įslaptinto informacijos rengėjo“ sąvoka nėra pakankamai reglamentuota.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kovo 20 d. ir balandžio 24 d. paviešintose parlamentinio tyrimo posėdžių stenogramose užfiksuoti pareigūnų liudijimai apie neskaidrius ryšius tarp aukštų valdininkų, VSD ir Rusijos, galimą valstybinę korupciją, Vytauto Pociūno išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybes, tuomečio Saugumo vadovo Arvydo Pociaus ir kitos vadovybės darbo broką.
Prieš atleidžiant A. Pocių iš pareigų, pastarsis gyrėsi atskleidęs daug svarbių nusikaltimų, bet nesugebėjo pagrįsti savo teiginių. Taip pat spėjo paskutinėmis savo vadovavimo savaitėmis privatizuotis tarnybinį butą.
