Generalinio prokuroro pavaduotojas Tomas Staniulis susitiko su buvusiais disidentais, politiniais kaliniais Kovo 11-osios akto signataru Algirdu Endriukaičiu, Petru Plumpa, Baliu Gajausku, Nijole Sadūnaite ir tremtinių visuomeninės organizacijos atstovu aptarti ikiteisminius tyrimus dėl nusikaltimų žmoniškumui, jų veiksmingumą ir rezultatyvumą, ilgą trukmę, teismų skiriamų bausmių dydžius kaltininkams. Susitikime taip pat dalyvavo Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius.
Generalinio prokuroro pavaduotojas išklausė pasipriešinimo organizacijų atstovus, diskutavo su jais apie prokurorų ir teismų priimtus procesinius sprendimus atskirose baudžiamosiose ir sovietų okupacijos metais represuotų Lietuvos Respublikos piliečių teisių atkūrimo (reabilitavimo) bylose. „Okupacinio laikotarpio nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimui, jo atlikimo ir vadovavimo jam kontrolei, Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose yra ir bus skiriamas ypatingas dėmesys“, – sakė T. Staniulis. Atvykę svečiai taip pat patikinti, kad bus atsižvelgiama į proceso dalyvių ir suinteresuotų tokių baudžiamųjų bylų ištyrimu visuomeninių organizacijų pagrįstus reikalavimus ir pastabas.
Susitikimo metu prokuratūros atstovai akcentavo, kad nors palankiausias metas ir realiausios galimybės patraukti baudžiamojon atsakomybėn daugelį okupantų represijų prieš Lietuvos žmones vykdžius asmenis jau praėjęs, istorinio teisingumo procesas vis tiek privalo būti tęsiamas, nevilkinant likusių ikiteisminių tyrimų. Stengiantis nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdytojus ar jų padėjėjus perduoti į teisingumo rankas, prokurorai nedelsiant turi imtis visų įmanomų procesinių ir kitų priemonių. Šios kategorijos nusikaltimų tyrimai yra vienas iš svarbesnių dabartinės Generalinės prokuratūros vadovybės veiklos prioritetų.
Visi aptarti klausimai ir reikalavimai dėl nusikaltimų žmoniškumui buvo iškelti pasipriešinimo okupacijai organizacijų darbo grupės parengtame memorandume „Dėl Laisvės kovų prasmės ribos peržengimo“ bei adresuoti šalies Prezidentei, parlamento, Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Generalinės prokuratūros vadovams. Lietuvos Respublikos Seimas gegužės mėnesį dėl šio memorandumo yra priėmęs rezoliuciją, kurioje Teisės ir teisėtvarkos komitetui kartu su atsakingomis institucijomis iki š. m. rugsėjo 10 d. pavesta išnagrinėti memorandume keliamas problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus.
Prokuratūros pranešimas
