Generalinė prokuratūra pertvarkoma siekiant sumažinti prokurorų skaičių ir stiprinti tokių nusikalstamų veikų, kaip neteisėtas praturtėjimas bei kontrabanda, bylų nagrinėjimą. Prokurorams didinamas darbo krūvis ir keliamos naujos užduotys. Tačiau akivaizdu, kad lazda perlenkta. Nepriklausomos Lietuvos prokurorai tarsi sovietmečiu ėmėsi planuoti net nusikalstamumą.
Pertvarka baigta tik popieriuose
Visuomenei pateiktoje ataskaitoje „Prokuratūros pertvarka 2010–2012 metais“ rašoma: „2012 metais struktūriniai pertvarkymai prokuratūroje iš esmės yra baigti, tačiau nuolat vykdomi organizaciniai pokyčiai, generalinio prokuroro rekomendacijomis nustatant naujas veiklos sritis, tobulinant informacines ir dokumentų valdymo sistemas, suvienodinant darbo krūvius ir pan.“
Dar 2010 m. viduryje, kandidatuodamas į generalinio prokuroro postą, prokuroras Dalius Valys žurnalistams kalbėjo, kad Generalinė prokuratūra (GP) iki 2012 m. pabaigos bus pertvarkyta (todėl ši data oficialiai laikoma pertvarkos pabaiga), tačiau, kaip matyti iš ataskaitos, ta pertvarka tebevyksta.
Perstumdytos kėdės
Svarbiausias D.Valiui iškeltas uždavinys – mažinti GP darbuotojų ir prokurorų skaičių. 2011 m. sausio mėn. panaikinti 137 darbuotojų, dirbusių pagal darbo sutartis (vairuotojų, kurjerių, ūkvedžių, kompiuterininkų, budėtojų ir valytojų), etatai.
2011 m. balandžio 4 d. GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės, Valstybinio kaltinimo, Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriai pertvarkyti į Baudžiamojo persekiojimo departamentą, taip pat panaikintas GP Informacinio saugumo ir operatyvinės veiklos kontrolės skyrius bei pertvarkytas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas. Balandį perstumdytos kėdės – Valdymo bei Personalo valdymo ir vidaus tyrimų skyriai pertvarkyti į Informacinių technologijų skyrių, Personalo ir teisės skyrių bei Vidaus tyrimų skyrių, t. y. vietoje dviejų skyrių pradėjo veikti trys. 2012 m. sausį įkurtas Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius.
Lyg sovietmečiu ataskaitoje suskaičiuoti ir generalinio prokuroro įsakymai veiklos klausimais: 2010 m. jų buvo 192, o pernai – net 384, kas taip pat įvertinta kaip sėkmė. Tačiau faktinis prokurorų skaičius vis dėlto sumažėjo – nuo 839 pertvarkos pradžioje iki 764 šių metų sausio 12 d. Dvejus metus į darbą nebuvo priimtas nė vienas prokuroras. Neoficialiai „Valstiečių laikraščio“ kalbinti prokurorai aiškino, kad pertvarkos pavertė juos „vairuotojais, nuolat kursuojančiais iš vieno rajono į kitą“, ir jie taip apkrauti darbais, kad „apie jokį profesionalų bylų tyrimą nėra ko galvoti“.
Atskleista tik pusė nusikaltimų
Praėjusią savaitę GP pateikė visuomenei „2012 metų veiklos ataskaitą“, kuri įteikta Prezidentei, Seimui bei Vyriausybei. Šioje ataskaitoje rašoma, kad vienas svarbiausių 2012 m. darbų – įgyvendinta prokuratūros pertvarka: apylinkių prokuratūros tapo pavaldžios 5 apygardų prokuratūroms, vietoje 51 veikia 10 apylinkių prokuratūrų, jų veiklos teritorijos suderintos su teismų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos teritorijomis. Apylinkių prokurorų darbo vietos liko ten, kur ir buvo. Daugiau nei perpus sumažintas vadovų skaičius – iš 190 vyriausiųjų prokurorų ir jų pavaduotojų liko 91.
„Prokurorų specializavimasis ir darbo krūvių vienodinimas, sugriežtinta ikiteisminių tyrimų terminų kontrolės tvarka, atliekami ikiteisminių tyrimų patikrinimai, patobulinta tyrimų apskaita informacinėje prokuratūros sistemoje jau duoda teigiamų rezultatų. 2012 m. prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ištyrė 42 884 nusikalstamas veikas, arba 20 proc. daugiau, nei 2011 m.“, – rašoma D.Valio pasirašytame pranešime spaudai. Ir tik lyg tarp kitko generalinis prokuroras pridūrė, kad pernai buvo atskleista vos daugiau nei pusė (52 proc.) nusikalstamų veikų, tiesa, 2011 m. šis rodiklis buvo dar mažesnis – 48 proc.
Socialistinis lenktyniavimas
Praėjusių metų veiklos ataskaita skamba kaip iš sovietinių laikraščių: „Palyginti su 2011 metais, 2012 metais ištirta 51 proc. daugiau korupcinių nusikalstamų veikų, 54 proc. daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su kontrabanda, 44 proc. daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.“
„Valstiečių laikraštis“ jau rašė, kad GP yra išsikėlusi socialistinio lenktyniavimo ideologiją atitinkančias užduotis. Dokumentas vadinamas skambiai – „2013–2015 metų strateginis veiklos planas“. Pavyzdžiui, 2013 m. nurodyta ištirti 16 neteisėto praturtėjimo atvejų vietoje pernykščių dešimties. Kontrabandos ir su ja susijusių nusikaltimų tyrimų skaičius privalo išaugti nuo 220 pernai iki 230 šiemet. Numatyta net dėl neteisėtos veiklos konfiskuoto turto vertė, kuri turi būti padidinta nuo 2 mln. iki 2,3 mln. litų. Suplanuotas ir bendravimas su žurnalistais: GP šiemet privalės pateikti 115 komentarų žiniasklaidai ir surengti 40 spaudos konferencijų.
Strateginis planas
GP informavo „Valstiečių laikraštį“, kad strateginio plano kriterijai skirti prokurorų ir prokuratūros personalo veiklos efektyvumui bei darbo krūviui įvertinti. „Strateginio plano kriterijai, nustatantys siektinus konkrečius ištirtų nusikalstamų veikų ar asmenų, kurių atžvilgiu baigtas ikiteisminis tyrimas, skaičius, nustatomi siekiant prokurorų veiklą labiau orientuoti į prioritetinių nusikalstamų veikų atskleidimo ir tyrimo rezultatus, o ne procesą, – teigiama GP atsiųstame komentare „Valstiečių laikraščiui“. – Tokie kriterijai nustatyti siekiant suintensyvinti kontrabandos, neteisėto praturtėjimo, pinigų plovimo, elektroninių, sunkių korupcinių ir sunkių organizuotų nusikaltimų atskleidimą ir tyrimą.“
Į abejones, ar prokurorų darbo planavimas nevers juos fabrikuoti bylų, GP atstovė ryšiams su visuomene Rita Stundienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad, pavyzdžiui, šiuo metu pradėtos ir nebaigtos 79 neteisėto praturtėjimo bylos, pradėta ir nebaigta 50 pinigų plovimo bylų, kurių šiais metais planuojama ištirti 21. „Taigi, jei per visus metus net nebūtų padarytas nė vienas atitinkamos rūšies nusikaltimas, prokurorams bylų netrūktų ir jų „fabrikuoti“ nereikėtų“, – sakė ji.
Griebiasi už galvų
Matydami tokį planavimą, teisininkai griebiasi už galvų. Praėjusių metų pabaigoje net teisės mokslų ekspertai, dėstantys aukštosiose mokyklose, sulaukdavo prokurorų skambučių su prašymais pakonsultuoti, ar vienas ar kitas nusikaltimas negalėtų būti perkvalifikuojamas, nes pagal planą „vienų veikų yra per daug, o kitų – per mažai“. Pasak prokurorų, jie verčiami falsifikuoti bylas.
Tačiau GP nepakanka vien plano. Ji įsteigė Strateginio planavimo stebėsenos sistemą, kuri leidžia stebėti prokurorų veiklos rezultatus pagal plano rodiklius kiekvieną mėnesį. Kas mėnesį sudaroma ir plano rodiklių pasiekimo lentelė.
Sovietų metais prokuroru dirbęs advokatas Juozas Gaudutis „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad LTSR prokuratūra neturėjo planų. „Tuo metu prokurorai vadovavosi vien nuostata, kad kiekvienas nusikaltimas turi būti išaiškintas, – sakė jis. – Ir tik pasibaigus kalendoriniams metams, sumuojant rezultatus, būdavo skaičiuojama, kiek ir kokių nusikaltimų išaiškinta.“ Pasak J.Gaudučio, planuoti, kiek turės būti kontrabandos ar neteisėto praturtėjimo bylų, yra kvailystė.
Komentaras
Būtina skatinti pareigūnų aktyvumą
Alfredas Kiškis, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto docentas
Nusikaltimus galima skirstyti į tuos, apie kuriuos praneša gyventojai, ir tuos, kuriuos atskleisti imasi patys pareigūnai. Tokiems priskirčiau įvairius finansinius ar ekonominius nusikaltimus. Mūsų visuomenė dar nėra labai nepakanti nusikalstamumui, pavyzdžiui, pyksta ant kyšininkų, bet pati mielai duoda kyšius. Vadinasi, reikia pareigūnų, ne tik prokurorų, aktyvumo.
Todėl manau, kad prokurorų darbo planavimas verčia juos aktyviau ginti viešąjį interesą. Nuo prokurorų taip pat priklauso, kiek bus imtasi iš pirmo žvilgsnio nematomų nusikalstamų veikų tyrimų. Jei jiems bus liepta iškelti daugiau bylų dėl neteisėto praturtėjimo, jie bus priversti tokių ieškoti ir aktyviau tirti turimas bylas.
Didesnė bėda nei planavimas yra tai, kad planai vis dar maži. Pernai esame atlikę gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad net 28,5 proc. šalies gyventojų yra nukentėję nuo įvairių nusikalstamų veikų. O pagal oficialią nusikalstamumo statistiką nukentėjusiųjų tėra 1 proc. visų gyventojų. Vadinasi, erdvės kovai su nusikalstamumu netrūksta ir tikrai būtina planuoti prokurorų veiksmus, nukreipti jų dėmesį į tam tikras nusikalstamumo sritis.
Tačiau man vis dar nesuprantama, kodėl ištiriama vos pusė nusikalstamų veikų. Suprantu, kad rasti apiplėšto buto vagis nėra paprasta, bet kodėl silpnai tiriamos kontrabandos bylos, kai pareigūnų rankose dažniausiai atsiduria kontrabandinės prekės, transporto priemonės, vairuotojai ar net patys kontrabandininkai. Tai man – mįslė.
