Dėl Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininko Algirdo Paleckio viešai išdėstytų teiginių, paneigiančių, kad 1991–ųjų sausį sovietų ginkluotosios pajėgos prieš nepriklausomą Lietuvą įvykdė agresiją, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170² str. 1 d. (viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSSR ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas).
Toks procesinis sprendimas priimtas reaguojant į prokuratūroje gautą Lietuvos Respublikos Seimo nario prof. Kęstučio Masiulio pareiškimą. Savo teiginius, paneigiančius ir šiurkščiai menkinančius 1991 m. sausio 13 dienos įvykius ir jų aukas, A. Paleckis išdėstė „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“, transliuotoje šių metų lapkričio 2 dieną.
Ikiteisminį tyrimą atlikti pavesta Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Šio tyrimo kontrolę vykdys Vilniaus apygardos prokurorai.
Griežčiausia bausmė, kurią įstatymas numato už viešą pritarimą tarptautiniams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Įžvelgia Rusijos įtaką
Pasak K. Masiulio, už A. Paleckio teiginių galima įžvelgti Rusijos įtaką. Balsas.lt žurnalistams paklausus, kaip konservatorių politikas vertina A. Paleckio pasisakymą, K. Masiulis patikino, jog šie teiginiai jam kelia susirūpinimą.
K. Masiulio teigimu, pasisakymas, kad prie bokšto lietuviai šaudė į lietuvius, yra koloboravimas. Politiko vertinimu, tokie teiginiai turi būti vertinami teisėsaugos. Paklausus, ką K. Masiulis galvoja apie kitų žmonių, pavyzdžiui A. Butkevičiaus išsakytą sausio 13– osios įvykių vertinimą, K. Masiulis pabrėžė, jog jis yra nepatikimas žmogus, susijęs su korupcija.
Abejonių nekyla
K. Masiulis žurnalistus patikino, jog tą naktį prie bokšto nebuvo ir pats šių įvykių nematė. „Tuo metu dalyvavau kitose akcijose, taip pat gynėm Radijo ir televizijos pastatą, todėl prie bokšto nebuvau. Tačiau mačiau, kaip rusų kareiviai šturmavo Radijo ir televizijos pastatą, kaip jie šaudė tikromis kulkomis ir mušė žmones, todėl esu tikras, kad tas pats vyko ir prie bokšto„ – sakė to laikmečio įvykių dalyvis.
K. Masiulis išreiškė nuostabą ir pareigūnų delsimu: pasak politiko, Generalinis prokuroras tik po kurio laiko sureagavo į jo prašymą ištirti A. Paleckio pasisakymus. Konservatorius įsitikinęs, kad tokie istorinių įvykių vertinimai turi būti vertinami kaip šmeižtas ir baudžiami.
A. Paleckis aktyvina veiklą
SLF vadovas Algirdas Paleckis portalui Balsas.lt patvirtino, kad K. Masiulis tikrai kreipėsi į teisėsauga dėl jo pareiškimų. Tačiau SLF vadovas įsitikinęs, jog jo kalboje šmeižto tikrai nebuvo: „Savo kalboje rėmiausi įvairiais šaltiniais. Minėjau tuometinio pareigūno A. Butkevičiaus tezes, įvykių liudininkų pasakojimus, Vytauto Petkevičiaus pasisakymus, taip pat teismo medikų išvadas, kuriose teigiama, kad šautinės žaizdos padarytos šaudant iš viršaus, taip pat kulkos buvo ne iš karinių ginklų“ – sakė A. Paleckis.
SLF vadovas citavo ir A. Butkevičiaus interviu, kuriame buvęs Krašto apsaugos ministras mini, kad sausio įvykiai buvo planuojami ne tik iš rusų kariškių pusės. A. Paleckio teigimu, tuo metu vis dar vyko Šaltasis karas tarp JAV ir TSRS, todėl amerikiečiams reikėjo parodyti, kas vyksta.
Pastaruoju metu, tiek A. Paleckio, tiek kitos prorusiškos organizacijos, remiamos Rusijos ambasados ir šios šalies propagandinės mašinos, nuolat aktyvina savo veiklą ir nuolat rengia propagandinius išpuolius, reikalauja rašyti istoriją kitaip.
Siūlo sukviesti tarptautinius ekspertus
A. Paleckio tvirtinimu, jis tikrai sutiktų su tarptautinės ekspertų komisijos, kuri ištirtų to meto įvykius, sukūrimu. Pasak SLF vadovo, tokia komisija būtų nešališka ir galėtų išsiaiškinti sausio įvykių raidą.
A. Paleckis neatmetė galimybės, kad dalis žuvusiųjų tapo ir rusų kariuomenės aukomis. „Tikrai reikia gerbti visų žuvusiųjų atminimą. Neatmetu, jog dalis bokšto gynėjų galėjo žūti ir nuo tarybinės armijos“ – teigė sostinės tarybos narys.
Strasbūras yra padėjęs tašką
Primename, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė Sausio 13-osios perversmininkų pretenzijas. EŽTT teisėjų nuomone, Lietuva, nuteisdama perversmininkus Mykolą Burokevičių, Juozą Kuolelį ir Leoną Bartoševičių už antivalstybinę veiklą, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Perversmininkai nesėkmingai bandė įrodyti, kad 1991-ųjų Sausio 13-ąją dar nebuvo nepriklausomos Lietuvos valstybės, o jų teismo procesas buvo nepagrįstai vilkinamas, nepavyko prisiteisti milijoninių kompensacijų. Praėjus dvidešimčiai metų, A. Paleckis mėgina įrodyti tai, ką jau kartą mėgino pasakoti buvęs perversmo dalyvis, organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas – esą, lietuviai sausio 13 aukas nužudė patys. Už šiuos ir panašius teiginius jis vėliau sėdėjo kalėjime.
Pažymėtina, kad A. Paleckio minimos, neva, egzistuojančios medikų išvados apie šūvius iš viršaus, yra tik jau mirusio rašytojo Vytauto Petkevičiaus niekuo nepagrįstų teiginių atkartojimas.
