Atlikę išsamų patikrinimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Anot prokuratūros, nustatyta, kad Kuršių nerija priskiriama savaime augančio miško zonai, todėl anksčiau čia buvusios atviros vietovės, tokios kaip kaip kopos bei pievos, per tam tikrą laiką savaime užželia, o unikalių pamarinių palvių, turinčių savitą augmeniją ir gyvūniją, plotai dėl to nuolat mažėja. Kaip skelbiama pranešime, atsižvelgdamas į tai Valstybinis miškotvarkos institutas parengė Kuršių nerijos nacionalinio parko Vidinės miškotvarkos projektą, kurio tikslas – atkurti Birštvyno rago Pamario palvę.
Palve yra vadinama siaura, 200–500 metrų pločio, lyguma jūros pakrantėje už paplūdimio ir apsauginio kopagūbrio, kuri susidaro iš vėjo supustyto jūros smėlio.
Šis miškotvarkos projektas buvo patvirtintas aplinkos ministro įsakymu 2013 metais.
Kaip pažymi prokuratūra, į šio projekto sprendinius buvo integruoti dar 2008 metais Aplinkos ministro įsakymu patvirtinti Kuršių nerijos gamtotvarkos plano sprendiniai. Tiek šis Vidinės miškotvarkos projektas, tiek Kuršių nerijos gamtotvarkos planas buvo rengti vadovaujantis Kuršių nerijos tvarkymo planu. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad atkuriant pamarines pievas 2021 metų gruodžio – 2022 metų kovo mėnesiais Birštvyno rage vykusių gamtotvarkinių kirtimų metu buvo pašalinta sumedėjusi augmenija ir taip atkuriamos pamarinės pievos. Leidimus vykdyti šiuos kirtimo darbus išdavė Valstybinės miškų tarnyba, vadovaudamasi minėtu Vidinės miškotvarkos projektu.
Vidinės miškotvarkos projektas numato, kad kirtimai Nidos girininkijos teritorijoje iš viso turi apimti 117 hektarų plotą, o projekte numatytos priemonės bus vykdomos iki 2028 metų vidurvasario.
