Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė, projekto kuratorė Vilniaus regione, teigė, kad kūrybiškas mokymas ir mokymasis tapo visus konferencijos dalyvius – mokinius, mokytojus, tėvelius – vienijančia jėga.
„Kūrybiniai mokyklų projektai įtikino, kokia stebinanti, spontaniška ir paslaptinga yra kūrybiškumo prigimtis. Ji reiškiasi įvairiausiais rakursais, įgyja skirtingų krypčių ir išvysto skirtingą pagreitį“, – sako D. Bylaitė-Šalavėjienė.
Animacinių ir dokumentinių filmų kūrimas, žinių tarnybos steigimas, fotografijų parodos atidarymas, futbolo naktis – tai tik dalis veiklų, kurias šiais metais vykdė 9 Vilniaus regiono mokyklos. Apie pasiruošimą projektams, kruopštų jų įgyvendinimą ir kūrybišką mokymąsi pasakojo mokyklų mokiniai.
Kalvelių „Aušros“ gimnazijos atstovai dalinosi įspūdžiais apie projektą, kurio metu kūrė futbolo klubą, sveikatingumo skatinimo kampaniją ir baigiamąją futbolo naktį mokykloje. Vykdydami projektus kartu su mokytojais, tėveliais ir kuriančiais praktikais – žurnalistu Andriumi Guginiu, vaizduojamojo meno atstovu Daliumi Kederiu ir dizaineriu Mindaugu Jaku – mokiniai gilino biologijos, chemijos, lietuvių ir anglų kalbos, geografijos, kūno kultūros ir kitų mokymosi dalykų žinias.
Kaip sužinoti apie daugiakultūrį renesanso laikų Vilnių per kūrybiškai integruotas pamokas? Šie klausimai buvo svarbūs Vilniaus Centro vidurinėje mokykloje vykdomo projekto dalyviams. Jie įsteigė Renesanso žinių tarnybą ir sukūrė reportažą „Renesanso žinios“, kurį konferencijoje ir pristatė.
Žydrė Garlienė, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos mokytoja, sako, kad mokyklų komandų pristatymai puikiai atskleidė tiesą, kad mokymas ir mokymasis gali būti labai kūrybiškas. „Svarbiausia, kad mokiniai suprato, jog projektų metu jie ne tik žaidė, bet ir mokėsi“, – teigia Ž. Garlienė.
Jos kuruojami mokiniai konferencijoje pristatė projektą „Kaip kontekstas keičia tekstą?“. Gimnazistai dalinosi patirtimi, kurią įgyjo integruotų lietuvių ir rusų kalbos bei istorijos pamokų metu. Projekto metu jie mokėsi viešojo kalbėjimo subtilybių, mokėsi drąsiai reikšti mintis, sugebėti jas apginti, išdrįsti argumentuoti savo nuomonę.
Užmegzti kontaktą su ateities kartomis ryžosi Vilniaus licėjaus moksleiviai, vykdę projektą „Utopinė komunikacija – sugebėjimas būti kartu, mokyti(s) bei kurti procese“. Jo metu devintokai mokėsi, kaip galima žinutę perduoti vaizdu, garsu ir kvapu, kokia yra komunikacijos reikšmė? Aiškinosi, kaip galima suderinti kūrybiškumą ir akademiškumą, mokslą ir kūrybą?
Mažieji Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos moksleiviai ir kūrybos agentas, režisierius Tomas Smulkis konferencijos dalyviams parodė tris animacinio filmo „Slaptas miestas: Pelėdžiuko kelionės“ dalis. Šis filmas – tai projekto, kurio metu 3-4 klasių mokiniai mokėsi pažinti Vilniaus istoriją, gilino lietuvių, matematikos ir dailės žinias, rezultatas.
Kūrybinius ieškojimus filme „Langas į Dieveniškes“ pristatė Šalčininkų rajono Dieveniškių „Ryto“ vidurinės gimnazijos mokiniai, projektą „Didysis atradimas – tai Aš“ – Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos atstovai.
Apie fotografijos subtilybes, senus juostinius fotoaparatus ir mokykloje surengtą fotografijos parodą pasakojo Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos mokiniai. Jų projektas vadinosi „1192 metrai Liepų alėjos“, jo metu jie gilino chemijos matematikos, lietuvių kalbos žinias ir visa tai darė „per fotoaparato objektyvą“.
Konferenciją koordinavo kūrybiško mokymosi Vilniaus regione kuratoriai – Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas.
