Krymo aneksijos architektu vadinamo Kremliaus „pilkojo kardinolo“ pašte žurnalistai ir tinklaraštininkai aptiko įdomių detalių.
Pirmoji paviešinimo dalis praėjusią savaitę sulaukė ekspertų, pavyzdžiui iš DFRLab dėmesio. Vakarų ekspertai sutinka, kad padirbti tokios apimties duomenų bazes yra itin sudėtinga, jeigu išvis įmanoma. Žurnalistai nagrinėjo Deniso Pušilino laiškus Kremliaus atstovui, kuriuose šis atvirai derino „ministrų“ kandidatūras, žiniasklaidos finansavimo klausimus.
Antrasis paviešinimas, atskleidęs keletą pikantiškų Rusijos planų Ukrainoje detalių ir patvirtinęs šios šalies tiesioginę įtaką marionetinių pseudovalstybių valdyme, pasižymi tuo pačiu nuoseklumu ir didžiuliais nutekintų duomenų kiekiais.
Neigia, kad susijusios JAV ar Ukrainos spec. tarnybos
Elektroniniai laiškai, kuriuos gavo leidinys „The Times“, programišių buvo išvogti iš Marijos Vinogradovos, Vladislavo Surkovo patarėjos, pašto dėžutės.
Anot leidinio, Ukrainos programišiai, susiję su šiuo nutekinimu, susitikti su „The Times“ sutiko tik visiško anonimiškumo sąlygomis. Jie atėjo ginkluoti, tačiau neigė, kad įsilaužimas buvo įvykdytas padedant JAV ar Ukrainos spec. tarnyboms.
Pašto dėžutėje, kurią jie pateikė, buvo laikomi 423 el. laiškai, kuriuose matyti 2014-2016 metų susirašinėjimas tarp Rusijos valdininkų ir smogikų okupuotame Donbase lyderių.
Destabilizacijos regione planai
Patys įdomiausi – smogikų lyderių siūlymai suskaldyti Ukrainą į tris dalis remiantis federalizacijos sistema, planai pakeisti kai kuriuos pačioje Ukrainoje taip vadinamų „separatistų“ lyderius (vėliau juos rado nužudytus arba suimtus) ir Ukrainos įstatymų projektai, kuriuos turėjo pateikti prorusiška partija.
Reguliariai ataskaitas V. Surkovui siuntęs Denisas Pušilinas (vienos iš užgrobtų teritorijų atstovas), taip pat siuntė ir žemėlapį, kuriame Ukrainą planuota padalinti į tris dalis – „Novorusiją“, „Malorusiją“ ir „Galiciją“.
Elektroniniame laiške, kurį praėjusių metų balandį V. Surkovui atsiuntė Michailas Markelovas, Rusijos parlamento visuomeninių organizacijų ir religinių bendruomenių komiteto pirmininkas, yra išdėstytas prorusiškų „pasipriešinimo grupių“ turinčių vadintis „Pilietinė iniciatyva“ destrukcinės veiklos Charkove planas. Tačiau ilgainiui V. Surkovas gavo dar kelis laiškus, kuriuose dėstoma, jog tų pačių metų birželį „pasipriešinimo grupės“ susidūrė su problemomis, o dar po kelių savaičių – daugelis grupės narių yra suimta arba spruko į Maskvą ir „Donecko liaudies respubliką“.
