Panevėžio teritorinė darbo birža prognozuoja, kad šiemet šiek tiek sumažės nedarbas. Tam įtakos turės ir įmonių atsigavimas, ir emigracija. Tačiau patariama per daug neatsipalaiduoti – metų pradžia nedžiugina ir kol nežinomi dviejų pastarųjų mėnesių eksporto rezultatai, į ateitį žvelgiama atsargiai. virėjai
Darbo birža prognozuoja, kad virėjams šiemet turėtų būti lengviausia įsidarbinti tiek šalyje, tiek Panevėžio apskrityje.
Bedarbių mažės
Darbo birža kasmet rengia įsidarbinimo galimybių barometrus ir darbo rinkos prognozes. Pastarosios atliekamos remiantis ekonominių ir demografinių rodiklių analize, ekonomikos ekspertų išvadomis. Be to, apie verslo perspektyvas, darbo vietas apklausiami darbdaviai.
Panevėžio darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė sako, kad bedarbių mažės. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis metinis nedarbas apskrityje turėtų būti apie 10 procentų, o pernai jis siekė 11,2 procento. Turėtų mažėti ir nedirbančio jaunimo: nuo 8 000 apskrityje jų turėtų sumažėti iki 6 500.
Pasak J. Grigalionienės, jaunimo nedarbui mažinti nuo praėjusių metų įgyvendinama nauja priemonė – jaunimo garantijų iniciatyva. Ji skirta per kuo trumpesnį laiką jaunus žmones integruoti į darbo rinką. Pasitelkiamos ir kitos priemonės, gana populiari tapo savanorystė.
Prognozuojama, kad šiemet, palyginti su 2014 metais, apskrityje bedarbių sumažės apie 17 procentų. J. Grigalionienės teigimu, situacija gerėja, yra laisvų darbo vietų, o ir emigracija gana didelė – žmonės svetur ieško geresnio uždarbio.
Daugiau nei 400 darbdavių apklausa parodė, kad bus įsteigtos 576 darbo vietos, o likviduotos – 135. 67 procentai darbdavių nenumato savo veiklos pokyčių, 27 procentai tikisi, kad augs apyvarta, daugės darbuotojų, didės investicijos į technologijas.
Išsiaiškinta, kad daugiausia naujų darbo vietų bus įsteigta pramonės ir paslaugų sektoriuose. Tiesa, pastarajame daug bus ir likviduota.
Pastebima, kad atsigavęs statybos verslas – net žiemą ieškota specialistų pastatams atnaujinti, tačiau švietimo, socialinės, viešojo valdymo srityse planuojama mažinti etatų.
Pasak J. Grigalionienės, darbdaviai teigiamai vertino šių metų perspektyvas – planuoja investicijas, ketina kurti naujų darbo vietų. Jos manymu, jaučiamas atsigavimas, Rusijos embargas nesukėlė didelių pokyčių, nes įmonės persiorientavo.
Tačiau apskrityje atlyginimai nėra dideli. Daugelis darbdavių iš pradžių moka minimalią algą ir tik vėliau ją kelia. Vis dėlto prognozuojama, kad šiemet atlygis šiek tiek padidės.
Kai kuriems – menkos galimybės
Darbo birža įsidarbinimo barometrą šiemet sudarė kiek kitaip. Remiantis suomių metodologija, apžvelgtos 155 profesijų grupės. Šį kartą nebuvo išskiriami specialistai, darbininkai, o profesijos surašytos abėcėlės tvarka.
J. Grigalionienės teigimu, didžiausias galimybes įsidarbinti Panevėžyje turi barmenai, virėjai, statybininkai, siuvėjai, mūrininkai, gydytojai, technologijų technikai, elektros inžinieriai, kompiuterių tinklų specialistai ir kt. O mokytojai, auklėtojai, socialiniai pedagogai, vertėjai nėra paklausūs.
Šalyje tendencijos panašios, tačiau yra ir skirtumų. Pavyzdžiui, šalyje didelės galimybės įsidarbinti darbininkams izoliuotojams, suvirintojams, metalinių konstrukcijų ruošėjams, montuotojams ir kt. Itin mažos galimybės dažytojams ir giminiškų profesijų darbininkams, biologams, botanikams, zoologams ir panašių profesijų specialistams, lengvųjų automobilių vairuotojams ir kt.
Kita vertus, pasak J. Grigalionienės, Panevėžyje elektros inžinieriams didelės galimybės įsidarbinti, o Lietuvoje – vidutinės. Jos teigimu, kartu su barometru šiemet sukurtas ir interaktyvus profesijų paklausumo žemėlapis, jame atsispindi konkreti pasiūla ir paklausa.
Stebi situaciją
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad vertinant darbo rinką reikia stebėti, kokios šalies ekonominės perspektyvos. Pirmojo šių metų mėnesio eksporto rezultatai labai prasti, todėl, jo teigimu, nemažai pesimistų, kurie perspektyvą vertina pilkai arba juodai.
G. Nausėdos manymu, šiemet nedarbo lygis mažės apie 0,5–0,7 procentinio punkto, tačiau remiamasi ne Darbo biržos, o Statistikos departamento duomenimis.
Darbo rinkoje yra sezoniniai svyravimai. Metų pabaigoje, kai baigiasi terminuotos sutartys, nedarbas išauga, o vasaros mėnesiais situacija pagerėja.
Bankas prognozuoja, kad ekonomika augs apie 2,6 procento. Ekonomisto teigimu, tokio pakanka laipsniškam užimtumo augimui. Prastesni eksporto rezultatai sausį – būdingas reiškinys, tačiau jei situacija negerės du ar tris mėnesius, pasak G. Nausėdos, gali tekti peržiūrėti prognozes ir koreguoti jas į blogąją pusę.
„Nedrįstame mušti pavojaus būgnais, bet atidžiai stebime situaciją“, – teigė G. Nausėda.
Daiva SAVICKIENĖ
