Ministerija šitaip siekia sukurti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui augti šeimoje, keisti visuomenės požiūrį į vaikų namų globotinius, paskatinti žmones tapti įtėviais ar globėjais. Reforma siekiama, kad vaikai nebepatektų į institucinę globą, gyventų šeimose ir šeimynose, o žmonės su negalia gautų jiems reikalingas paslaugas bendruomenėje.
Vaikų psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras sako, kad, nors ketinimai dėl globos namų pertvarkos gal ir yra geri, tačiau pati reforma labiau panašėja į jos imitaciją. „Tampa nebeaišku, ar iš tikro norima, kad vaikai gyventų šeimose, ar norima suvaidinti reformą ir aprengti globos namus kitais rūbais. Pasidžiaugus geromis iniciatyvomis, tenka pripažinti, kad politinė valia ėjo iš Prezidentūros, o ministerijos čia turėtų stipriai pasiraityti rankoves. Kol kas negaliu labai nuoširdžiai pasidžiaugti dėl globos namų pertvarkos. Matau daug atsainumo, atmestinumo, saviapgaulės“, – sako profesorius.
Nors reformos tikslas yra toks, kad vaikai gyventų šeimose, tačiau dabartinė reforma, D. Pūro teigimu, ten nenuves.
„Girdime, kad vaikai gyvens bet kur, tik ne šeimose – jie gyvens taip vadinamose šeimynose. Globos įstaiga bus suskaldoma, renovuojama ir paskui pasakoma, kad jie gyvens šeimyniškesniuose globos namuose. Tai tiesiog vienų globos namų perdarymas kitokiais, sakant, kad naujieji bus geresni “, – kritikavo profesorius.
Reikia Vyriausybės valios
Jis teigiamai vertino SADM siekį rasti daugiau globėjų ir juos tam parengti, tačiau nurodė, kad čia reikia Vyriausybės įsikišimo, kad reforma vyktų nuosekliai ir sklandžiai.
„Visame pasaulyje vaikus ima normalūs žmonės, ne šventieji. Jei valdžia sudaro paskatą, šeima paima auginti ir vaikus su negalia, ir be negalios. Valstybė pavadina šią šeimą profesiniais globėjais ir moka jiems algą, tačiau Lietuvoje tai iki šiol neįgyvendinta.
Už šią reformą turi būti atsakinga Vyriausybė. Esu matęs sėkmingų reformų pavyzdžių, man teko patarinėti kelioms valstybėms šiuo klausimu: Bulgarijoje, Gruzijoje sėkmės garantas buvo tai, kad kas savaitę ši reforma buvo svarstoma vyriausybės lygiu. Pas mus tai kol kas vyksta atskirų institucijų lygmenyje“ , – sakė D. Pūras.
Nesulauks profesionalų pagalbos
Profesorių neramina ir dar vienas dalykas: net jeigu reforma vyks gerai ir daugės vaikų, paimtų gyventi į šeimas, tos šeimos susidurs su dideliais sunkumais, tačiau negalės sulaukti profesionalų pagalbos.
„Vaikai, atėję į šeimas iš kūdikių, globos namų, turės daug trauminės patirties, emocinių problemų. Tada įtėviai, globėjai sakys: oi, mes ne tokio vaiko norėjome. Tada jiems patars eiti pas specialistus, tačiau kaip ekspertas pareiškiu: dabar Lietuvoje negalima gauti nemokamos psichoterapinės pagalbos šeimai ir vaikui.
Mes turime sukurti galimybę šioms šeimoms, kurios ims vaikus, gauti rimtą psichoterapinę pagalbą – tą rekomendavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, tačiau valstybė atsisako šią pagalbą plėtoti. Kol kas nieko nedaroma, tik atsimušinėjama“, – sako D. Pūras.
Jis taip pat pažymėjo, kad vaikų globos namų ir kūdikių globos namų administracijos, kurios, anot jo, turi didžiulę įtaką ministerijų ir savivaldybių sprendimams, spaudžia reformą daryti kaip įmanoma lėčiau.
„Globos namų administracija turi interesą, kad reforma sparčiai nevyktų, ir tai labai jaučiasi“, – sako D. Pūras.
Tad profesoriaus prognozės liūdnos – 2020-aisiais (ministerijos patvirtinta globos įstaigų pertvarka vyks 2014-2020 metais), pasak jo, vis tiek turėsime dalį vaikų, gyvenančių globos įstaigose, o kitais metais didesnių veiksmų šiuo klausimu jis nesitiki.
„Kitais metais palinkėčiau padaryti rimtą proveržį, bet nežinau, ar pavyks, nes tai yra rinkiminiai metai, bus pažadų globos įstaigoms, kad jos nebus liečiamos, nes tai yra rinkėjų balsai. Manau, kad kitais metais ta reforma bus dar labiau sulėtinta“,– sakė D. Pūras.
Pereinamasis laikotarpis ir parama globėjams
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė tv3.lt nurodė, kad kol kas dar nėra pasiruošta tam, kad vaikai, gyvenantys globos įstaigose, iškart patektų į šeimas, tad buvo numatytas pereinamasis laikotarpis.
„Mes padarėme kaip ir kitos valstybės, kaip ir estai: pereinamuoju laikotarpiu suteikėme vaikams galimybę gyventi šeimai artimoje aplinkoje. Mes laukiame, kada Seimas priims vaiko teisių apsaugos įstatymą ir Civilinio kodekso tam tikras pataisas, tada kitas etapas bus konkrečiai dėl globėjų, dėl įvaikinimo klausimų“,– sakė A. Pabedinskienė.
Ji nurodė, kad globėjai, įtėviai ar kiti šeimos nariai, kuriems reikės nemokamos psichologinės-psichoterapinės pagalbos, ją gaus:
„Kitais metais visuose savivaldybėse startuoja bendruomeniniai šeimos namai, kurie teiks kompleksines paslaugas. Per tas kompleksines paslaugas šeimos, pavieniai globėjai, tėveliai galės gauti įvairiausias paslaugas, taip pat ir psichologinės, psichoterapinės pagalbos“, – kalbėjo ministrė.
Atsakant į D. Pūro kritiką dėl profesionalių globėjų ir algų jiems, A. Pabedinskienė nurodė, kad tol, kol Seimas nepriėmė Vaiko teisių pagrindų įstatymo, reikalai negali pajudėti.
„Kada bus tas įstatymas priimtas, galėsime poįstatyminius aktus parengti – ir tuos, kurie susieja su profesionaliais globėjais“, – sakė ji.
Ministrė pati palaikytų iniciatyvą mokėti profesionaliems globėjams algas, tačiau to tikėtis trumpuoju laikotarpiu tikrai negalima.
„Tam turi pirmiausia pasiruošti ir visuomenę. Deja, nors visi labai daug kalbėjo apie globos namų pertvarką, nė vienas nesiėmė drastiškų sprendimų – to, ką padariau aš. Todėl norėti, kad Seimas iškart priimtų teisės aktus dėl globėjų algų, tikėtis negalime“, – kalbėjo ministrė.
Ji pažymėjo, kad paskutinė metų savaitę uždaryti Pabradės vaikų globos namai, taip pat yra priimtas sprendimas dėl 12 Viešvilės globos namų vaikučių perkėlimo į kitą aplinką, Panevėžio A. Banzos kūdikių ir vaikų globos namuose jau šiais metais, Kalėdų laikotarpyje, 12 vaikų išsikėlė į šeimos namus.
Globos įstaigų bus ir 2020-aisiais
2016-aisiais, sako ministrė, procesas toliau vyks.
„Šiai dienai kalbu tik apie ministerijos pavaldume esančius globos namus – tokius turime septynis, ir dar tris, kuriuose vaikučiai yra su negalia. Kalbant apie savivaldybes, poslinkiai jose aiškūs, ypač aktyvūs Alytus, Panevėžys. Jie galvoja, kaip spręsti tą klausimą – ar tuos vaikus apgyventi nameliuose, ar butuose. Tad už savivaldybinius globos namus dar negalėčiau atsakyti, bet poslinkiai yra visose savivaldybėse.
Jeigu 2013-2014 metais buvo didžiulė priešprieša, šiai dienai sulaukiame vis daugiau palaikymo iš globos įstaigų vadovų, nevyriausybinio sektoriaus“, – kalbėjo A. Pabedinskienė.
Visgi garantuoti, kad 2020 metais Lietuvoje nebeliks globos įstaigų, kai baigsis ir 2014-2020 metų plano europiniai pinigai, A. Pabedinksienė negalėjo. Pasak jos, šis procesas užtruks ilgiau.
„Reikia įvertinti tai, kad iš karto visi procesai negali prasidėti ir negali būti šimtaprocentinis rezultatas iš karto. Garantuoti, kad 2020 metais neliks šių trijų tipų (vaikų, vaikų su negalia ir suaugusiųjų – red.) globos įstaigų, negali niekas. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad šiai dienai sprendimus aš priimu, o 2017 metais bus kita politinė jėga, ir gali būti visiškai kitos įžvalgos, kad niekas nepasikeistų“, – teigė ministrė.
Ji garantavo viena – kad ministerijai pavaldžių septynių vaikų globos namų iki 2020 metų tikrai neliks.
Mokyklose globotiniai - atstumiami
Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ direktorė Albina Stasiukynienė sako teigiamai vertinant SADM planuojamą globos namų pertvarką, tačiau mano, kad tam reikės tinkamai pasiruošti.
Kaip vieną iš didžiausių pertvarkos privalumų direktorė nurodė tai, kad taip vaikai iš vienų globos namų išsiskirstys po mokyklas:
„Jau Vilniuje turime vienus vaikų namus- Žolyno – kurie jau buvo pertvarkyti, ir dabar vaikai gyvena butuose. Kiek žinome, ten daugiau teigiamų pusių nei neigiamų. Vis tiek ten yra viena ląstelė, vienas darinys. Be to, nebelieka tokių vaikų sangrūdos vienoje ugdymo įstaigoje. Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad pagal gyvenimo vietą papuolame į vieną ugdymo įstaigą ir tikrai labai dažnai iš savo patirties ir kitų įstaigų žinau, kad nelabai draugiškai mus priima ir nelabai mūsų nori.
Kada ateiname į tokius butus, tada išsiskirsto tie vaikai ir į vieną didelę mokyklą ateina 4-5 vaikai iš vienos šeimynos ir nėra tokio pasipriešinimo, tada net ne visi žino, kad šis vaikas yra iš vaikų globos namų, bet kada ateina visi globos namai į vieną įstaigą, tada yra problemų. Dar mūsų visuomenė nėra pasirengusi tolerantiškai priimti – nei pedagogai, nei kiti tėvai. Todėl, kai vaikai išsiskirstys, jie nebebus tokiame dėmesio centre“, – sakė A. Stasiukynienė.
Pašnekovė nurodė, kad globos namų direktorius išlaikys savo darbą ir juos likvidavus, nes reikia žmogaus, koordinuojančio visą darbą. Taip įvyko ir su „Žolyno“ globos namų direktore
„Kai vaikai išskirstomi po butus, vaikų namų direktorė lieka. Ji koordinuoja visą darbą – ypač dabar, kai ir žmonėms labai reikėjo parengti ir palaikyti darbuotojus, nes žmonėms ne visada yra aišku, kas yra daroma, kam yra daroma. Vadovės pozicija šitoje situacijoje tikrai labai svarbi, kaip ji palaikys ir nuteiks savo darbuotojus“,– sakė direktorė.
Permainų nebijo
Nors pagal SADM pertvarkos planą globos namų administracijos darbuotojų mažėja, tačiau neigiamų nuotaikų kol kas tarp „Gilės“ darbuotojų nėra. A. Stasiukynienė sako, kad vis tiek socialiniai darbuotojai darbą turės, o globos namuose tokį išsilavinimą turi kone visi – išskyrus techninį personalą ir virtuvės darbuotojus, nes persikėlę į butus vaikai pradeda patys gamintis valgyti. Tačiau net ir šie darbuotojai, anot direktorės, neprapuls – restoranuose ir kitose įstaigose jų trūksta.
Vilniaus mieste yra keturi savivaldybei priklausantys globos namai, vienas iš jų – „Gilė“. A. Stasiukynienės nuomone, kasmet vieni globos namai bus uždaryti, o vaikai persikels į butus. „Gilė“, direktorės žiniomis, bus uždaryta 2017 metais.
„Manęs tai nebaugina, aš stengiuosi ir savo darbuotojus taip nuteikiu, kad jie nesibaugintų. Dėl mano darbo vietos dar nevyko jokie pokalbiai, bet aš ir nesilaikau įsikabinus savo vietos. Vaikų namų direktorės kėdė nėra kažkas tokio, nes tu dirbi 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir bijai atostogas paimti. Čia nėra toks svajonių darbas, kaip gali atrodyti iš šalies“, – kalbėjo direktorė.
A. Stasiukynienė negalėjo pasakyti, ar pasiseks ministerijai surasti tiek naujų globėjų, kad daugumai vaikų iš globos namų augtų šeimose. Tam, pasak jos, pirmiausia reiktų keisti visuomenės požiūrį, nes apie vaikus iš globos namų yra suformuota labai neigiama nuomonė.
„Ši nuomonė pasikeis, jei darbas vyks teisinga linkme, jei vadyba bus teisingai sutvarkyta. Kol kas teko matyti tik pora ministerijos rengtų pristatymų, ką jie ketina daryti. Jei vyks tai, kas numatyta, gal ir bus rezultatas“, – kalbėjo ji.
Kova su pasekmėmis
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas tv3.lt sakė, kad ministerija, vykdydama globos įstaigų reformą, kovoja su problemos pasekmėmis, ne priežastimi – nėra galvojama, ką daryti, kad į globos įstaigas vaikai apskritai nepapultų.
„Dabar pradėjome galvoti, kur mes padėsime vaikus, bet mes negalvojame, o kaip atsitiko, kad tokie vaikai atsiranda? Kokios čia priežastys? Imkime 18-os metų moteris, kuri gimdo, o jos galvoje viena mintis – vaiką padėti į gyvybės langelį – o šalia jos nėra nei socialinio darbuotojo, nei psichologo. Tai gal pradėkime šitoje vietoje ir galvokime, kaip stiprinti šituos institutus?“ – sakė V. Mitrofanovas.
Pasak jo, problema išliks, jei globos namų įstaigos iš 5-6 šeimynų bus tiesiog išskaidomos gyventi į mažesnius namelius.
Vykdant perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų planą, rugpjūčio pabaigoje buvo uždaryti vaikų globos namai „Putinas“. Trečiadienį uždaryti Pabradės vaikų globos namai – juose buvę vaikai perkelti gyventi į bendruomenę.
Lietuvoje veikiančiose 95-iose šalies globos institucijose yra per 3,5 tūkst. globojamų vaikų. Anksčiau pateiktais skaičiavimais, jų išlaikymas globos namuose valstybei kainuoja apie 40 mln. eurų per metus.
A.Pabedinskienė yra patvirtinusi perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planą. Pagal jį, šalyje turi nebelikti didelių globos įstaigų, paslaugos turės būti teikiamos šeimose, šeimynose, bendruomenėse.