Minti dviratį ne tik naudinga aplinkai, bet ir sveikatai
Ne paslaptis, kad automobiliuose kuro deginimo procese išsiskiria CO2, kuris skatina atmosferos temperatūros kilimą, globalinį atšilimą ir kitus nemalonius padarinius. Gera žinia yra ta, kad šiomis dienomis dviratis vienaip ar kitaip tampa mados priemone, propaguojančia sveiką gyvenimo būdą, padedančia išlikti aktyviems bei palaikyti gerą fizinę formą.
„Dviračių nauda yra labai daugialypė. Ekologiniu požiūriu, pagaminti dviratį prireikia žymiai mažesnių resursų, taip pat išmetamųjų dujų kiekis daug mažesnis, nei gaminat kitą transporto priemonę. – sako Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir Klimatologijos katedros doktorantė Lauryna Šidlauskaitė. – Sveikatos požiūriu, važinėtis dviračiu naudinga kiekvienam asmeniui bei aplinkiniams, bendruomenės dalyviams.“ Ir tai tik pagrindinės priežastys, kodėl miesto gyventojai vis dažniau renkasi aplinkos neteršiančią transporto priemonę – dviratį, kelionei į darbą ar į mokymosi įstaigas. „Savivaldybei, kuriant miesto infrastuktūrą paprasčiau įrengti dviračių aikšteles, stovus lankomose miesto vietose bei erdvėse, nes jos užima mažiau vietos, nei automobiliai“, – teigia transporto meteorologė L. Šidlauskaitė. Beje, jau kurį laiką Azijoje, Pietų Amerikoje gana populiarūs dviračiai pagaminti iš bambuko. „Bambuko mediena puikiai tinka dviračiams. Šie dviračiai tikrai ekologiškesni ir lengvesni už įprastinius“, – dalinosi mintimis pašnekovė. Tikėtina, kad ateityje jie pasieks ir Lietuvą, nes yra gerokai pigesni.
Globali kritinė masė stabdo klimato kaitą
„Kritinė masė“ – tai pasauliniu mastu vykstanti akcija. Kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį gyventojai važinėja dviračiais savo miesto gatvėmis. Pirmą kartą Lietuvoje „Kritinė masė“ susibūrė Vilniuje 2005 metų gegužės mėnesį, nuo tada renginys tapo tradiciniu ir rengiamas įvairiuose Lietuvos miestuose, bendruomenės narių iniciatyva.
Šių metų gegužės 29 dieną „Kritinėje masėje“ tiek Kaune, tiek Vilniuje netrūko pozityviai nusiteikusių dalyvių. Vilniuje kalbinti dalyviai teigė, kad dalyvauti juos paskatino bendrumo jausmas. „Smagu būti būryje tarp tokių pačių aktyviai bei sportiškai nusiteikusių žmonių. Norisi parodyti, jog dviratininkai gatvėje tokie pat svarbūs eismo dalyviai“, – sakė Jurgita.
Kasmet panašių iniciatyvų kaip „Velomaratonas“, „CO2 Green Drive” (CO2 emisijos mažinimą skatinantys dviračių paradas), LUNI (nemokamos istorinės ekskursijos dviračiais), MTB Vilnius (nemokamas kalnų dviračių būrelis), „Pasimatymas ant dviračio“ (skelbia visos Lietuvos dviračių renginius), vis daugėja. Žmonės noriai dalyvauja sporto renginiuose, todėl spėjama jog dviratininkų ir tų, kurie iškeis automobilius nuvažiuoti trumpas distancijas, skaičius augs. Dviratis yra ne tik draugiškas aplinkai, bet ir nereikalauja papildomų išlaidų, todėl atšilus orams rekomenduojama keliauti į gamtą, atrasti parkus bei kitas įsimintinas, istorines vietas.
