Europos Parlamento rinkimuose geriausiai pasirodė tris mandatus iškovojusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gavusi 18,60 proc. rinkėjų balsų. Po du mandatus gavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), atitinkamai surinkusios 15,07 ir 11,92 proc. rinkėjų balsų. Ketvirtoje vietoje su vienu mandatu liko Darbo partija, kuri Europos Parlamento rinkimuose gavo 8,54 proc. balsų.
Pergalė neturėtų užliūliuoti
TS-LKD šiais metais gerai pasirodė ne tik Europos Parlamento rinkimuose. Konservatoriai, tarp partijų, geriausiai pasirodė ir savivaldos rinkimuose, visuomenės nuomonės apklausose ir reitinguose Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama jėga dažniausiai užima pirmąją poziciją.
Vis tik, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė portalui tv3.lt sakė, kad konservatoriai neturėtų garsiai džiaugtis laimėtais rinkimais, nes 2016 metų Seimo rinkimuose TS-LKD gavo daugiau balsų, o ir konservatorių kelta kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė sulaukė didesnio rinkėjų palaikymo nei TS-LKD tą pačią dieną vykusiuose rinkimuose.
„Ką reiškia buvimas pirmiems? Mes puikiai matėme, ką tai reiškia 2016 metais. Tu gali būti pirmas daugiamandatėje, o jeigu tu nesugebi laimėti vienmandatėse apygardose, tu turi tokią situaciją, kokią turėjo konservatoriai“, – prieš trejus metus įvykusią situaciją, kai pirmąjį turą laimėję konservatoriai galiausiai nesugebėjo gauti daugumos Seime priminė R. Urbonaitė.
Politologas Saulius Spurga sakė, kad kol kas prognozuoti konservatorių pergalę 2020 metais sunku, bet Lietuvoje vyraujančios tendencijos turėtų TS-LKD nuteikti džiugiai.
„Lietuvoje dažnai rinkimuose vyksta svyruoklių efektas, kai opozicija ir pozicija susikeičia vietomis, tai tikėtina, kad ir dabar taip gali įvykti“, – svarstė politologas.
R. Urbonaitė optimizmu konservatorių atžvilgiu netryško ir tvirtino matanti daugiau nerimo nei nusiraminimo ženklų. Pašnekovės teigimu, partinėje sistemoje didėja konkurencija, o tai turėtų būti neraminantis signalas G. Landsbergiui ir visai TS-LKD.
„Sėkmė rinkimuose priklauso ne tik nuo, kaip tau pačiam sekasi, koks tu pats, bet ir labai priklauso nuo to, kokia konkurencija. <...> Nusiraminimui ženklų nėra“, – tikino MRU dėstytoja.
Socialdemokratai stengsis pririšti rinkėją
Šiuose Europos Parlamento rinkimuose socialdemokratai surinko virš 199 tūkst. balsų, kai 2016 m. – virš 183 tūkst. Vėliau LSDP išgyveno skilimą, kai valdančiojoje koalicijoje nusprendė likti partijos senbuviai įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.
S. Spurgos teigimu, ir Europos Parlamento rinkimai, ir savivaldybių tarybų rinkimai pademonstravo, kad rinkėjai apsisprendė, kuri iš dviejų socialdemokratų partijų, Gintauto Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija ar Gedimino Kirkilo vedama Lietuvos socialdemokratų darbo partija, yra priimtinesnė.
„Viena partija yra atmesta ir nueinanti, kita – gyvuojanti“, – sakė politologas.
„Kad Kirkilo blokui nelabai kas šviečiasi, galima matyti. Nes nei savivaldybių, nei Europos Parlamento rinkimai nerodo, kad ten kažkoks būtų išlikęs rimtesnis potencialas“, – įsitikinusi R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, kad kuo daugiau balsų praranda valstiečiai, tuo daugiau pasiima socialdemokratai, nes šių dviejų partijų elektoratas persidengia.
„Dalis tų rinkėjų grįžta. Bet reikėtų labai stipriai padirbėti, kad tas rinkėjas nenudreifuotų ir, kad socialdemokratai jį kuo labiau pririštų“, – sakė R. Urbonaitė.
Pasak MRU dėstytojos, sėkmingas socialdemokratų pasirodymas savivaldybių rinkimuose rodo, kad ši partija išlaikė stiprią palaikymo bazę regionuose, o tai gali padėti 2020 m. Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose.
„Kol kas panašu, kad jų kreivė kylanti, bet nereikia tikėtis, kad ji kils savaime nieko nedarant“, – samprotavo politologė.
S. Spurgos nuomone, iki šiol Lietuvoje nebuvo tikros kairiosios pakraipos partijos, o ir ankstesnė takoskyra tarp dešiniųjų ir kairiųjų labiau rėmėsi ne ideologinėmis nuostatomis, o požiūriu į praeities įvykius ar santykius su Rusija.
„Ateina nauja rinkėjų karta, jie domisi partijų ideologijomis ir jiems tai yra svarbu“, – teigė pašnekovas.
Valstiečius gali nustumti nauji gelbėtojai
Valstiečiai ir savivaldos rinkimuose, ir Europos Parlamento rinkimuose į priekį užleido konservatorius ir atsigaunančius socialdemokratus.
„Žiūrėsime, kas toliau vyks su valstiečiais: ar jie toliau su dideliu pagreičiu važiuos žemyn, ar kažkaip pavyks stabilizuoti situacija“, – svarstė R. Urbonaitė.
Pasak pašnekovės, jei valstiečių padėtis artimiausiu metu nepagerės, tai gali būti niša visiškai naujai politinei jėgai.
„Mes vis matome rinkėjų poreikį naujiems gelbėtojams. Tad tokių gali atsirasti“, – sakė politologė.
S. Spurga išskyrė dvi valstiečių problemas, kurios kelia grėsmę jų sėkmingam pasirodymui 2020 m. Seimo rinkimuose. Pirmoji, politologo nuomone, yra ta, kad LVŽS populiarumas remiasi tik dviem asmenybėmis – Ramūnu Karbauskiu ir Sauliumi Skverneliu.
„Sunku pasakyti kaip jie sutaria, nes jie labai skirtingi savo charakteriu ir pažiūromis“, – kalbėjo S. Spurga.
Antroji valstiečių problema, pasak politologo, yra ta, kad valstiečių pagrindinė atrama yra regionuose, o ne didžiuosiuose miestuose, tad gerų rezultatų, neturint palaikymo didmiesčiuose, valstiečiai neturėtų tikėtis.
Liberalai gali suvalgyti vieni kitus
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis šiuose Europos Parlamento rinkimuose surinko virš 6 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą. S. Spurga fenomenu laiko tai, kad praėjus jau trejiems metams po Eligijaus Masiulio skandalo, ši partija vis dar gyvuoja ir turi rinkėjų pasitikėjimą.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje yra jaunas ir išsilavinęs rinkėjas, kuris valdžioje nori matyti liberalius politikus ir už juos balsuoja“, – teigė politologas.
S. Spurgos nuomone Liberalų sąjūdis galėjo sulaukti dar didesnio palaikymo, tačiau dalį Eugenijaus Gentvilo vadovaujamos partijos rinkėjų galėjo nuvilioti Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir ekonomisto Pauliaus Kunčino rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“.
R. Urbonaitė teigė, kad Liberalų sąjūdžio pasiektas rezultatas neturėtų džiuginti partijos prieš 2020 m. Seimo rinkimus, nes gauti 6 proc. yra vos daugiau nei 5 proc. barjeras, reikalingas norint partijai patekti į parlamentą. Pasak politologės, nerimo liberalams turėtų kelti ir Aušrinės Armonaitės steigiama Laisvės partija.
„Žinoma, gali būti, kad šios partijos viena kitą suvalgys ir nė viena nepateks į Seimą. Tokia rizika taip pat yra. <...> Liberalų situacija išlieka pakankamai komplikuota, šampaną gerti ir ne laikas ir nėra pakankamai pagrindo. Seimo rinkimams artėjant jiems bus iššūkis ne tik jų pačių reitingas, bet ir atsiradusi konkurencija“, – samprotavo R. Urbonaitė.
Nenuskęstantys darbiečiai ir Puteikio perspektyvos
Atsigavimą rodo ir Viktorą Uspaskichą susigrąžinusi Darbo partija, Europos Parlamento rinkimuose sulaukusi 8,54 proc. rinkėjų palaikymą.
„Ši partija tarsi nenuskandinamas Titanikas. Uspaskichas per savo politinę karjerą keliavo nuo skandalo iki skandalo: tai buvo linksmas ir nelabai blaivus, tai dabar jis jau medituojantis jogas. Koks jis bebūtų, visoks jis patinka rinkėjams. Čia jau toks fenomenas, kurį sunku ir paaiškinti žvelgiant iš politologinio taško“, – pasakojo S. Spurga.
Pašnekovas teigė manantis, jog V. Uspaskichas ves partiją į Seimo rinkimus ir ši politinė jėga turėtų patekti į parlamentą. R. Urbonaitė teigia, kad stiprėjantys darbiečiai kelia partinės konkurencijos lygį ir jų rezultatas Europos Parlamento rinkimuose kelia daugiau klausimų nei atsakymų dėl jų sėkmės Seimo rinkimuose.
Pirmoji tarp europarlamentaro mandato negavusių politinių jėgų liko Lietuvos centro partija (LCP). R. Urbonaitė teigė, kad LCP vis dar yra vieno asmens, Naglio Puteikio, partija, o sąjunga su sąrašą į Europos Parlamentą vedusiu Antanu Guoga, pasak politologės, nelabai patiko rinkėjams.
„Puteikio situacija komplikuojasi, kartu komplikuojasi ir jo partijos, <...> Puteikis kurį laiką buvo reiškinys, bet, atrodo, kad pastaruoju metu jis to išskirtinumo netenka“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
N. Puteikis tvirtino, kad Seimo rinkimuose planuoja dalyvauti kartu su Arvydo Juozaičio judėjimu. Tačiau R. Urbonaitė skeptiškai vertina šio susivienijimo galimybes.
„Tai būtų toks keistas darinys, toks hibridas. Negaliu pasakyti, kiek visuomenėje atsirastų palaikymo jiems. Nežinau, ar Puteikis ir Juozaitis tam ryšis, nes reikia labai daug ieškoti sutarimo taškų ir šioms asmenybėms gali būti labai nelengva susitarti“, – samprotavo politologė.
Kiti Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 m. spalio 11 d.
