Didžiausios pasaulyje apsaugos kompanijos G4S padalinio Lietuvoje administracijos ir profesinės sąjungos nesutarimai jau peraugo į kvapą gniaužiantį trilerį. Metų darbovietės vardo siekianti saugos paslaugas šalyje teikianti bendrovė „G4S Lietuva“ vienašališkai nutraukė kolektyvinę sutartį. Protestuodama dėl siekio gauti šį apdovanojimą profesinė sąjunga kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Žinia apie įvykį žaibiškai pasklido po visą Europą ir bendrovei gali atsirūgti įvairiomis sankcijomis.
Vienašališkai nutraukė kolektyvinę sutartį
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga (LPSDPS) skambina pavojaus varpais, kad UAB „G4S Lietuva“ apsaugos darbuotojams blogina darbo sąlygas ir vienašališkai nutraukė kolektyvinę sutartį.
Pasak profesinės sąjungos, tai Lietuvoje precedento neturintis atvejis.
„G4S Lietuva“ administracijos ir darbuotojų atstovų sutartis buvo pasirašyta 2009 m. liepos 17 d. ir turėjo galioti bent jau metus.
„Tai precedento neturintis atvejis Lietuvoje, kai darbdavys nutraukia kolektyvinę sutartį savo iniciatyva“, – teigia LPSDPS vadovas Aleksandras Posochovas.
Pasak A.Posochovo, šiai istorijai skandalingumo suteikia ir tai, kad UAB „G4S Lietuva“ siekia itin garbingo Metų darbovietės vardo. Šio konkurso laureatus kasmet skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šį „G4S Lietuva“ siekį profesinė sąjunga užprotestavo.
Sumažino atlyginimus
Profesinės sąjungos vadovas A.Posochovas tikino, kad susidorojimo su darbuotojų atstovais kampanijos UAB „G4S Lietuva“ ėmėsi daugiau kaip prieš metus.
Iš darbo buvo atleistas profesinės sąjungos Vilniaus regiono pirmininkas, o Kauno ir Marijampolės regionų vadovams skirtos drausminės nuobaudos.
Teismai nustatė, kad nuobaudos skirtos nepagrįstai, bet šiuos nuosprendžius „G4S Lietuva“ administracija apskundė apeliaciniam teismui.
„Valstybinė darbo inspekcija už įvairius pažeidimus bendrovę „G4S Lietuva“ jau nubaudė, – sakė A.Posochovas. – Be to, profesinės sąjungos nariai kviečiami pokalbio ir raginami išstoti iš profesinės sąjungos, o tai jau akivaizdūs įstatymų pažeidimai, kišimasis į mūsų veiklą. Teisme to neįrodyčiau, bet taip kalba pareiškimus išstoti iš profesinės sąjungos atnešę darbuotojai.“ Be profesinės sąjungos pritarimo administracija maždaug 15 proc. sumažino anksčiau suderėtus darbuotojų atlyginimus.
Tiems, kurie atsisakė pasirašyti sutikimą dėl atlyginimo mažinimo, įteikti įspėjimai, kad bus atleisti iš darbo, nors tuo pat metu į darbą priimami nauji darbuotojai. G4S apsaugininkai atskaičius mokesčius uždirba vidutiniškai apie 1000 litų per mėnesį.
Sureagavo tarptautinės organizacijos
Profesinė sąjunga užtarimo kreipėsi į Tarptautinę profsąjungų organizaciją UNI (angl. Union Network International). Ši organizacija vienija per 15 mln. narių.
„G4S yra didžiausia pasaulyje saugos įmonė, pasirašiusi sutartį su UNI, todėl įvykiai Lietuvoje jau žinomi ir tarptautiniu mastu“, – teigė A.Posochovas.
Pasak jo, kovo 5 d. įvyko „UNI Europe“ saugos padalinio neeilinis valdybos posėdis ir buvo išreikštas susirūpinimas, kad Lietuvoje mėginama susidoroti su profesine sąjunga. Šį raštą „UNI Europe“ išplatino visiems savo nariams. „G4S saugo Europos Komisiją, tarptautinius oro uostus, todėl UNI mus informavo, kad dėl „G4S Lietuva“ veiksmų šiai saugos kompanijai Europoje gali būti taikomos sankcijos viešųjų pirkimų konkursuose ir panašiai“, – aiškino A.Posochovas. Pasak jo, G4S pagrindinė įmonė atsiribojo nuo Lietuvos padalinio veiksmų, bet balandžio 9 d. Londone numatomas „UNI Europe“ ir G4S vadovybės susitikimas. Jame kaip pirmasis klausimas bus apsvarstyti įvykiai Lietuvoje.
Grasinimus piketuoti vadina šantažu
„G4S Lietuva“ generalinio direktoriaus Sauliaus Vincento Tulevičiaus negąsdina UNI reakcija.
„Mane gąsdino daug kuo: ir kad atvyks CNN, BBC televizijos, ir esą visi aiškinsis, kas ir kaip čia įvyko, bet, be tuščių žodžių, jokių faktų nematyti“, – tikino S.V.Tulevičius. Pasak jo, viešumas nepakenks ir įmonės dalykinei reputacijai: „Jeigu turime kokių nors problemų, neketiname jų slėpti.“
Profesinės sąjungos grasinimus surengti streiką ir piketus prie „G4S Lietuva“ klientų būstinių, S.V.Tulevičius vadino šantažu. „Tai akivaizdus šantažas. Juk mes nesakome, kad nepavykus susitarti atleisime visus profesinės sąjungos narius“, – kalbėjo įmonės generalinis direktorius.
Jis aiškino, kad kolektyvinę sutartį reikėjo keisti, nes ji neatitiko nūdienos realijų. „Darome viską, kad ekonominė krizė darbuotojus paliestų kuo mažiau, todėl kai kurie sprendimai buvo neišvengiami“, – sakė „G4S Lietuva“ generalinis direktorius.
Nemokėjo už viršvalandžius
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos atstovų, „G4S Lietuva“ vienašališkai nutraukti kolektyvinę sutartį galėjo, tik apie tai kitai šaliai pranešusi ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė sakė, kad jeigu sutartis vienašališkai nutraukta anksčiau nei buvo susitarta, ginčas akivaizdus.
„Šis ginčas, manau, turėtų būti sprendžiamas tik teisme, jei kitaip neišeina susitarti“, – pabrėžė viceministrė A.Mikalauskaitė.
2009 m. darbo inspekcija gavo 25 įmonės darbuotojų iš Vilniaus, Kauno ir Utenos skundus dėl neišmokėto užmokesčio už dirbtus viršvalandžius. Inspekcijos duoti atitinkami nurodymai tuomet buvo įvykdyti.
2009–2010 m. darbo inspekcijos inspektoriai „G4S Lietuva“ administracijai iš viso surašė 4 reikalavimus, kuriuose nurodyta pašalinti 12 pažeidimų. Už darbo įstatymų nesilaikymą bendrovei skirtos dvi baudos.
Profesinės sąjungos lyderis A.Posochovas pripažino, kad, nepaisant nesklandumų, „G4S Lietuva“ stengiasi laikytis darbo santykių reikalavimų. Įmonė neleidžia darbuotojams per mėnesį dirbti daugiau nei 180 valandų, kai kitose bendrovėse apsaugininkai dirba ir 230 valandų.
Sutarties nutraukimas – kraštutinė priemonė
Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas:
Teisiškai praėjus pusmečiui, kai kolektyvinė sutartis galioja, darbdavys ją galėjo nutraukti apie tai pranešęs prieš mėnesį. Taip ir įvyko. Bet, kitaip nei Lietuvoje, Europoje nelabai žvelgiama į teisinius niuansus, nes vienašališkas sutarties nutraukimas sudaro sąlygas profesinei sąjungai skelbti streiką. Juk sutarties nutraukimas – kraštutinė priemonė, parodanti darbdavio požiūrį į darbuotojus. Bėda ta, kad Lietuvoje skelbti streiką yra be galo sunku dėl netobulų įstatymų. Tam, kad streikas būtų paskelbtas, reikia ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų pritarimo. Dėl to užsieniečiai ir stebisi, kad pas mus nevyksta streikai. Pavyzdžiui, Belgijoje, kai susidūrė traukiniai, darbuotojai jau kitą dieną paskelbė streiką, reikalaudami, kad darbdavys sudarytų darbuotojams saugesnes darbo sąlygas.
Pritrūko civilizuoto požiūrio
Algirdas Sysas, Seimo narys:
Esu informuotas, kad „G4S Lietuva“ vienašališkai nutraukė sutartį su profesine sąjunga. Tai akivaizdžiai parodo, kaip darbdaviai Lietuvoje suvokia socialinį dialogą ir partnerystę. Bent kiek civilizuotas darbdavys šiuo atveju paaiškintų, dėl kokių priežasčių ta sutartis buvo nutraukta. Juk tai ne šiaip sau vienadienis dokumentas. Jame įtvirtinta, kaip darbuotojams kils algos, atostogų dalykai bei kitkas. Galbūt šiuo atveju norima nemokėti atlyginimų arba atleisti dalį žmonių. Labai apmaudu, kad vienašališkai nutraukdami sutartis darbdaviai neįvertina pasekmių. Tokie dalykai kenkia ir pačios fi rmos dalykinei reputacijai, ir būsimi klientai vargu ar eis pas tuos, kurie nutraukia sutartis. Gaila ir dėl to, kad bendraudami su darbuotojais darbdaviai vadovaujasi principu „Aš protingas, o tu kvailys“.
Gediminas Stanišauskas
