Štai į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Rūta (vardas redakcijai žinomas, – aut. past), kuri skundėsi kurį laiką negalinti rasti tam tikro gamintojo purškalo, skirto gydyti vaiko slogai. Panašią problemą įvardijo ir kita portalo skaitytoja.
Paprašyta pakomentuoti situaciją Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) paaiškino, kad konkrečių minimų vaistinių preparatų kiekis didmeninio platinimo įmonėse yra pakankamas. Pabrėžiama, kad kai kurių prekių tiekimas šių metų pradžioje buvo laikinai sutrikęs, tačiau nuo vasario vidurio to nebėra.
Tarnybos atstovės Aistės Tautvydienės teigimu, vaisto tiekimo sutrikimų pasitaiko gana dažnai, tačiau priduriama, kad net esant vaisto tiekimo sutrikimui, vaistinėse būna pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos ir stiprumo vaistų. Tiesa, užklausą atsiuntusios skaitytojos skuba pabrėžti, kad kitas preparatas taip efektyviai neveikia.
„Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje“, – pabrėžė ji.
Kartu VVKT atstovė atkreipė dėmesį, kad jei vaistinėje nėra pageidaujamo vaisto, tačiau jo turi bent viena didmeninio platinimo įmonė, gyventojui pageidaujant, vaistai turi būti užsakomi.
„Jei aptarnaujantis vaistininkas nepasiūlo užsakyti arba atsisako tai padaryti, pacientui reikėtų pirmiausia kreiptis į vaistinės Farmacinės veiklos vadovą ar jo įgaliotą specialistą arba parašyti skundą (vaistinei) raštu. Jei neišsiaiškinama su vaistine ar jos atsakymas netenkina, reikėtų kreiptis į Tarnybą. Tarnyba žmogaus kreipimąsi ar skundą išnagrinės procedūrų nustatyta tvarka“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.
Gavusi informaciją apie vaisto tiekimo sutrikimus, VVKT ją iš karto turi paskelbti savo interneto svetainėje. Jei sutrinka kompensuojamųjų vaistų tiekimas, kaskart apie vaistų tiekimo sutrikimus informuojama ir Valstybinė ligonių kasa, kuri priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo.
„Beje, kalbant apie vaistų tiekimo sutrikimus, su jais susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys. Vaistų tiekimas paprastai sutrinka dėl vaisto gamybos, logistikos sutrikimų, dėl padidėjusio vaistų poreikio, taip pat dėl komercinių priežasčių, kitokių nenumatytų aplinkybių“, – informavo VVKT atstovė.
Jai antrindamas SAM Farmacijos politikos skyriaus patarėjas Tomas Alonderis aiškino, kad tokios situacijos, kai nėra galimybės įsigyti tam tikro vaisto, kartais gali susidaryti dėl to, kad atskiri vaistinių tinklai yra integruoti su didmeninio platinimo įmonėmis ir įsigyja didžiąją dalį vaistų iš konkrečios didmeninio platinimo įmonės.
„Norėtume priminti, kad nauji patentiniai vaistai šiuo metu yra registruojami dažniausiai EMA (Europos vaistų agentūroje) ir jų registracija galioja visoje ES, todėl kliūčių registracija tam nesukuria“, – teigiama portalui atsiųstame atsakyme.
Lietuvos rinka – per maža?
Reaguodama į pacientų nuogąstavimus dėl to, kad kai kurie vaistai gali visai nebepasiekti Lietuvos, mat esame tiesiog per maža rinka, VVTK atstovė paaiškino, kad siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas registruotojams atkeliauti į Lietuvos rinką ir joje būti, yra pasirašyti susitarimai su kaimyninėmis šalimis.
„Su Latvija ir Estija – dėl bendros Baltijos šalių vaistų pakuotės, taip pat dėl bendros pakuotės yra pasirašyta sutartis ir su Lenkija. Kad pacientai nejaustų vaistų tiekimo sutrikimų pasekmių, Lietuvos rinkai gali būti tiekiami vardiniai vaistiniai preparatai (jei jie registruoti bent vienoje kitoje EEE valstybėje arba gamintojo valstybėje), taip pat vaistai užsienio pakuotėmis (tiek į ligonines, tiek į vaistines). Šios priemonės padeda spręsti iškilusias tiekimo problemas. Kokiose šalyse prekiauti savo vaistu sprendžia ne tarnyba, o pats registruotojas“, – informavo ji.
Savo ruožtu Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas pabrėžė, kad visada buvo spekuliuojama, jog Lietuvos rinka yra labai maža, todėl Lietuvos vaistų kainos visuomet bus didesnės nei Vokietijoje ir Lenkijoje.
„Turėjau pasiūlymą, kad Lietuva galėtų kooperuotis su kitomis valstybėmis, kurios turi didelę rinką. Kodėl mes negalime užpirkinėti vaistų kartu su Lenkija, Rumunija? Rinka tada tikrai bus didžiulė ir galėtume gauti vaistus už labai gerą kainą“, – sakė jis.
Ministerijos atstovo T. Alonderio teigimu, rizikos neturėti vaistų dėl to, kad esame maža rinka, nėra, tačiau rinkos dydis galėtų sąlygoti mažesnį to paties bendrinio pavadinimo generinių analogų skaičių.
„Sveikatos apsaugos ministerijos politika, skatinant ekonomiškiausių – mažiausiai tiek PSDF, tiek ir pacientui atsieinančių – vaistų įsigijimą ir vartojimą, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, atveriančių kelią inovatyvių vaistų kompensavimui Lietuvoje.
Kadangi PSDF biudžeto lėšos yra ribotos, naujų vaistų įtraukimui yra būtini sutaupymai, kompensuojant senus, patento nebesaugomus vaistus. Tai leidžia pacientams kompensuoti naujai sukurtus vaistus", – aiškino jis.
Specialistas pabrėžė, kad tos šalys, kurios kompensuoja inovatyvius vaistus, vartoja ir pigiausius generinius vaistus, t. y. skatina rinktis ekonomiškiausią to paties efektyvumo vaistą.
„Tą daro tokios šalys kaip Švedija, Norvegija, Suomija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija, Italija ir kitos.
Reikia suprasti, kad tokie sprendimai leidžia taupyti ne tik pacientų pinigus, bet ir skatina gamintojų konkurenciją kainomis. Esant konkurencijai sutaupo ir pacientai, ir PSDF biudžetas, o tai leidžia kompensuoti pacientams, kurie dabar negauna gydymo, naujus vaistus ir suteikti jiems galimybę gyventi kokybiškesnį ir ilgesnį gyvenimą“, – dėstė SAM atstovas.
Vertinti vien ekonomiškai – šventvagystė
Kalbėdamas apie šalyje taikomą vaistų politiką prof. J. Kalibatas priminė, kad pirmojo pigiausio vaisto paskyrimo tvarka kai kuriems pacientams itin karčiai atsirūgusi.
„Pavyzdžiui, sergantieji epilepsija pradėjo piketuoti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nes liga turi specifiką ir parinkus gydymą jį keičiant galima sulaukti labai skaudžių pasekmių. Keičiant originalius vaistus generiniais, kaip parodė tyrimas, dažniausiai išsivysto komplikacijos, epilepsijos priepuolių padaugėjo iki 16 kartų“, – kalbėjo jis.
Anot gydytojo, onkologiniai ligoniai taip pat seniai kelia dėl to triukšmą.
„Lietuvos medikai moka ir žino, kaip gydyti, bet didžiausia bėda, kad negalime naudoti šiuolaikinių, efektyvių vaistų kombinacijų, nes tų vaistų paprasčiausiai nėra.
Taip pat su purškalais vaikams, mano idėja buvo labai aiški, kad tos pačios grupės su pačia veikliąja medžiaga turi būti kompensuojami vienodai ir tada jokios įmonės nenuskriaudžiamos ir yra suinteresuotos tiekti vaistus į Lietuvos rinką. O gydytojas iš tos grupės atrenka ir paskiria tik vieną vaistą.
Kalbant apie vaistų politiką reikėtų užakcentuoti tai, kad žmogaus sveikata yra pats didžiausias turtas ir viską suvesti į ekonominius rodiklius, galima sakyti, būtų šventvagystė“, – pastebėjo J. Kalibatas.
Jis pabrėžė, kad net jei tai yra kompensuojami vaistai, valstybei absoliučiai nėra jokio nuostolio – ar tai yra generinis vaistas, ar originalus.
„Medicinoje nėra viskas taip paprasta, yra daug situacijų, kai vaistus parinkti sudėtinga, nes tos pačios grupės vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga, būna, veikia skirtingai, nes tabletėje esama skirtingų papildomos medžiagos, jos išgryninimas būna nevienodas. Dėl to pasitaiko, kad vaistas sukelia alergijas ir pan.
Tai labai subtilu ir ministerijos klerkai neturėtų kiškis į tokius dalykus. Vaistų skyrimas yra gydytojo kompetencija. O ministerijos užduotis pasirūpinti, kad visi vaistai, kurie naudojami kitose pasaulio valstybėse, būtų Lietuvos rinkoje. Ir visi tos pačios grupės vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga turi būti vienodai kompensuojami“, – pabrėžė gydytojas.
