Kaip pasakojo Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovas, prof. Rimantas Kėvalas Covid-19 infekcija vaikams absoliučia dauguma atvejų nėra labai pavojinga ir pasireiškia lengvais simptomais arba praeina visai be jų.
„Asmeniškai esu matęs keletą ligonių, vieną – visiškai mažą, kuriam teko įtarti Covid-19. Vienam iš jų buvo 2, kitam – 3 mėnesiai. Jie sirgo pakankamai lengvai.
Taip pat trys vaikai gydyti klinikų intensyviosios terapijos skyriuje su sisteminiu uždegiminiu sindromu, tam tikromis jo formomis, tai tikrai buvo sunkūs ligoniai“, – sakė jis.
Komentuodamas bendrus sergamumo rodiklius R. Kėvalas priminė, jog dar pavasarinės pandemijos metu buvo nurodoma, kad koronavirusu serga iki 5 proc. vaikų.
„Dabar šitas procentas padidėjo iki 10–11. Pasižiūrėjau mūsų, Lietuvos, statistiką, tai vaikai tarp diagnozuotų suaugusiųjų sudaro kažkur 5–8 proc., šis skaičius labai svyruoja“, – pridūrė gydytojas.
Mokyklų uždarymas atsigręžia bumerangu
Visgi profesorius pažymėjo, kad nors Covid-19 tiesiogiai ir nėra vaikų problema, tačiau tai turi didžiulį šalutinį poveikį.
„Ne veltui kai lapkričio pabaigoje buvo minima vaikų diena, jau buvo kalbama apie tai, kaip neprarasti kovidinės kartos. Ypač tas šalutinis poveikis pasireiškia mokyklų uždarymu. Tai labai diskutuotinas, slidus klausima, ir tarp pedagogų, ir tėvų, ir medikų“, – kalbėjo R. Kėvalas.
Cituodamas dokumentus, kus pateikiami 191 šalies duomenys, profesorius pažymėjo, kad mokyklų uždarymas bumerangu neša didesnę žalą nei naudą laikant uždaras mokyklas, ypač pradines klases, ir turėti šiokį tokį infekcijos padidėjimą.
Jis priminė, kad maži vaikai, pradinukai, darželinukai kaip pradinis infekcijos šaltinis yra 2–3 proc., vyresni vaikai kaip pradinis infekcijos šaltinis būna iki 8–10 proc.
R. Kėvalas pažymėjo, kad taip pat kalbama apie psichinę žalą, kuri atsiranda paraleliai kalbant apie šešėlinio smurto epidemiją.
„Turime pripažinti, kad tas uždarumas namuose daliai tėvų neša ir sunkias ekonomines pasekmes, tad, norima nenorima, smurto epizodų tikrai yra. Be abejo, tai dažniausiai yra psichologinis smurtas, bet smurtas yra smurtas“, – kalbėjo gydytojas.
Nerimas dėl sveikatos paslaugų apimčių
Nerimą kelia ir sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas prieinamumą vaikams, ypač kalbama apie vakcinacijos atidėjimo žalą.
„Ir pats dirbdamas poliklinikoje susiduriu su tuo, kad dėl karantino mažųjų pacientų vakcinacija atidedama. Ir labai gaila, nes ekspertai kalba apie galimą tymų, kurių užkrečiamumas daug didesnis nei Covid-19, protrūkį. Ir tai galėtų būti dar didesnė bėda, ką ne taip seniai turėjome ir Lietuvoje“, – įspėjo R. Kėvalas.
Pašnekovas pažymėjo, kad prevencinės programos vaikams šalyje sumažėjo apie 18 proc., o tai yra didžiulę riziką keliantis skaičius.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad eilės poliklinikoje didžiąja dalimi sumažėjusios dėl to, kad tėvai bijo kreiptis, atvesti vaikus.
„Mažai šeimos gydytojo konsultacijų, profilaktika sumažėjusi ketvirtadaliu ir atitinkamai mažiau siuntimų. Tai kuo greičiau galėsime įveikti pandemiją ir atverti kelius pas šeimos gydytojus, tuo bus geriau“, – pabrėžė jis.
Šiuo karantininiu laikotarpiu gydytojas tėvams patarė ne tik sąmoningai laikytis karantino, bet ir rasti jėgų psichologiškai išbūti tą izoliaciją.
