Po revoliucinio vitamino D svarbos pripažinimo jis užkopė į vitaminų hierarchijos viršūnes. Be jokios abejonės, pelnytai – jo nauda niekas abejoja.
Tiesa, yra ir kita medalio pusė – kai kurie medicinos atstovai sunerimę, kad kai kuriais atvejais žmonės tiesiog perlenkia lazdą masiškai ir neatsakingai vartodami vitaminą D ar kitus maisto papildus. O vitamino D perdozavimas gali lemti rimtas sveikatos problemas ar net baigtis mirtimi.
Apie vis tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėtasi su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi, vidaus ligų gydytoju Virginijumi Šapoka.
Didžioji dalis vitamino D – tik iš saulės
Nors apie vitamino D svarbą šiandien kalbama kaip niekada daug, profesorius atkreipė dėmesį, kad daliai žmonių tai nėra toks aktualus klausimas.
„Visada yra tam tikra dalis žmonių, kurie turi normalų vitamino D kiekį savo organizme – tai būna apie 30–40 proc. Apie 60–70 proc. žmonių turi vitamino D stoką. Kodėl dabar kalbame apie tai?
Žiema būna pats blogiausias periodas – saulės yra labai nedaug, gyvename tokioje geografinėje aplinkoje, kur tos saulės tikrai trūksta. Taigi mes išeikvojame savo atsargas, kurias turėjome ir tas procentas žmonių, kuris turi jo stoką, vis didėja. Kuo arčiau pavasaris, tuo daugiau“, – kalbėjo gydytojas.
Jo aiškinimu, svarbiausia, ką reikia suprasti – gamta mus taip sukūrė, kad 80 proc. vitamino D pagamina saulės spinduliai (ultravioletiniai B spinduliai) ir tik 20 proc. šio vitamino gauname su maistu.
„Taigi net ir tobulai valgant mes tikrai neturėsime susikaupę tiek vitamino D, kiek reikėtų“, – konstatavo profesorius.
Taip pat vitaminas D pradedamas prastai sintezuoti su amžiumi.
„Tam tikras amžius mums neleidžia iš saulės spindulių sintezuoti vitaminą D. Ir tas amžius yra apie 65 metus. Tai reiškia, kad visi, vyresni nei 65 m. amžiaus, jau yra didelėje rizikos grupėje turėti vitamino D stoką“, – nurodė V. Šapoka.
Vitamino D stinga net Afrikoje
Paklaustas, kas gi lemia, kad ir jaunesniame amžiuje vieni turi pakankamai vitamino D, o kiti jo stokoja, pašnekovas įvardijo keletą veiksnių.
„Tai lemia labai daug dalykų. Yra įrodymai, kad jei žmogus yra nutukęs, jo stoka vitaminui D bus žymiai didesnė nei normalios kūno masės žmogaus. Šiems žmonėms reikėtų apie 30 proc. didesnės papildų dozės nei normalaus kūno sudėjimo žmogui.
„Tai reiškia, kad visi, vyresni nei 65 m. amžiaus, jau yra didelėje rizikos grupėje turėti vitamino D stoką.“
Kitas dalykas, kuo oda tamsesnė, tuo sintetinimo funkcija blogėja. Jei esame įdegę, buvimas saulėje nebeduoda tos naudos, nes jau yra apsauga. Tai ir Afrikoje juodaodžiai turi vitamino D stoką, nors, atrodo, gyvena tokioje vietoje, kur saulės daug ir neturėtų būti problemos. Azijos šalyse lygiai taip pat. Tai, kaip minėjau, yra susiję ir su tam tikrais mūsų apsauginiais mechanizmais“, – aiškino V. Šapoka.
Dalį vitamino D galima gauti su maistu – iš riebių žuvų, kiaušinių trynių, tik, pasak gydytojo, tai gali nebūti labai paranku, nes kiaušinio tryniai gali padidinti cholesterolį.
Būtini geri inkstai ir kepenys – kitaip vitamino D neįsisavinsi
Kita vertus, viskas nėra taip paprasta, mat vitaminą D dar reikia tinkamai įsisavinti.
„Šis vitaminas D dar turi praeiti aktyvinimą, tai yra neaktyvi forma ir jį aktyvina mūsų kepenys – tai pirmas etapas. Tai reiškia, kad vitaminą turi pradėti sintezuoti odoje, tada patekti į kraujotaką, kepenis, jos turi būti sveikos. Tada vitaminą suaktyvina kepenyse ir tai dar nėra galutinė aktyvi forma, kuri veikia.
Tada turi nukeliauti į inkstus, jie irgi turi būti tobuli, čia vitaminas galutinai suaktyvinamas ir pradeda veikti. O veikia jis per vitamino D receptorius, kurie yra 35 audiniuose. Tad jei yra vitamino D stoka, 35 rūšys mūsų audinių pradeda blogai veikti, labai pablogėja imuninis atsakas, padidėja uždegiminės ligos, gripai, net kovidas žymiai sunkesnis buvo tiems, kas turėjo vitamino D stoką“, – kalbėjo V. Šapoka.
„Kitas dalykas, kuo oda tamsesnė, tuo sintetinimo funkcija blogėja. Jei esame įdegę, buvimas saulėje nebeduoda tos naudos, nes jau yra apsauga.“
Stokojant vitamino D ne tik blogėja nuotaika, prisideda ir įvairios reumatinės ligos, blogėja būklė sergant cukriniu diabetu, auga kardiovaskulinių ligų rizika auga.
„Taigi tie žmonės, kurie turi bėdų su kepenimis, inkstais, jie gali valgyti daug vitamino D su maistu, būti saulėje, tačiau jie negali aktyvinti vitamino D, jis tampa neaktyvus.
Dar viena bėda – viduriavimai, malabsobcijos, tai yra tam tikros ligos, kai maistas, kurį valgome, išeina ne visiškai gerai suvirškintas, neįsisavintas ir tada praktiškai turime stoką.
Yra daug rizikos veiksnių, taigi didžioji dalis žmonių turi nepakankamai vitamino D, ypač žiemos ir pavasario laikotarpiu. Vasarą dar kažkiek ilgiau pabūname saulėje, tad jei turime sveikas kepenis ir inkstus, galime galvoti, kad vitamino D turime daugiau mažiau arti ribos“, – aiškino vidaus ligų gydytojas.
Daliai žmonių reikia ne papildų, o vaistų
Kaip reikėtų spręsti vitamino D problemą? Pirmiausia gydytojas vis tik patarė išsitirti ir žinoti, koks yra vitamino D lygmuo.
„Jei jis yra geras, tada sakome, kad viskas tvarkoje, o negalavimų dažnai turime nebūtinai dėl vitamino D stokos. Dažnai taip yra dėl kitų ligų, depresiškumo, nuovargio. Tiesa, vitaminas D ir miegą tvarko, sumažina nuovargį, pagerina raumenų tonusą, bet nebūtinai tik jo stoka sukelia šiuos simptomus.
Tyrimas gi aiškiai parodytų, yra vitamino nepakankamumas ar jau – stoka. Nepakankamumas reiškia, kad trūksta kažkiek, o stoka rodo, kad trūksta daugiau ir ją jau reikėtų kompensuoti. Su maistu mes tikrai to nepadarysime, nuvažiavę į Pietų šalis galime šiek tiek saulės gauti, bet per vieną savaitę nepasisotinsime vitamino D visai žiemai. Todėl prasideda įvairių papildų vartojimas, o dar geriau būtų vartoti vitamino D vaistus“, – atkreipė dėmesį V. Šapoka.
Jo pastebėjimu, šiandien papildų yra pačių įvairiausių, tačiau jų gamybos niekas labai stipriai nereglamentuoja:
„Tai reiškia, kad parašoma, kiek tūkstančių vienetų yra, bet tikrinimas nėra toks preciziškas. O vaistams yra visai kiti kriterijai, tad geriau būtų vartoti receptinius vaistus nei papildus. Į juos kitą kartą prideda ir kalcio, kitų dalykų, kurių ne visada ir reikia. Kalcis reikalingas kaulų sistemai, jei yra osteoporozė. Vitaminas D iš esmės paima kalcį ir mūsų maisto, tai jei yra jo stoka, tada kalcio sumažėja. Bet gali ir dėl mitybos kalcio būti kiek mažoka.“
Skiriant vaistus dažniausiai naudojamos savaitinės ar mėnesinės dozės – esant stokai per savaitę reikia išgerti 25 000 ar 50 000 TV. Pasak gydytojo – tai yra dažniausiai pasitaikančios formos, kurios paprastai skiriamos iki mėnesio ar dviejų mėnesių.
Pašnekovas pabrėžė, kad bet kuriuo atveju dėl papildomai vartojamo vitamino D būtų gerai pasitarti su gydytoju, kuris įvertins paciento būklę.
Tiems, kurie serga kepenų ligomis, jau yra dalinai aktyvinta vitamino D forma. Tai – kitokia vitamino D forma. Svarbiausia neužsiiminėti savigyda, o pasitarti su specialistu“, – pastebėjo V. Šapoka.
Vitaminas D labai svarbus ir vaikams, kad tinkamai formuotųsi kaulai ir visa griaučių sistema. Tad papildomai vitaminas D gali būti skiriamas tiek vaikams, tiek nėščiosioms.
Vaistinėse žmonės permoka net dvigubai: atskleidė, kaip vaistų ar vitaminų nusipirkti pigiau:
Perdozavimas gali būti mirtinai pavojingas
Kalbėdamas apie kitą medalio pusę – galimą vitamino D perdozavimą, gydytojas pabrėžė, kad taip nutikti gali išimtinai retais atvejais.
„Būna atsitiktiniai apsinuodijimai, nesupratimas, kokias dozes vartoti, ypač jei žmonės nusiperka mėnesines ar savaitines doze, kurios skiriamos vieną kartą per savaitę, mėnesį, net kas 3 mėnesius, o pradeda vartoti kiekvieną dieną dozę, kuri skirta gerti kas 7 ar 30 dienų. Natūralu, kad tada gali perdozuoti, yra toks variantas.
Perdozavus vitamino D visa klinika atsiranda dėl to, kad organizme labai padaugėja kalcio, atsiranda hiperkalcemija. Tai duoda ir virškinamojo trakto bėdas – gali būti užkietėjimai, viduriavimai, silpnumai, prasideda be galo daug simptomų.
Tada skiriamas gydymas, kaip tą kalcį suvaldyti, nes jo perteklius gali sukelti labai nemalonius reiškinius kaip kraujagyslių kalcinozę, kai prie aterosklerozės dar prisideda kalcio atsidėjimas kraujagyslių sienelėse. Bet tai yra retos išimtys, kada žmonės nepasižiūri, kad tai ne vienkartinės, o ilgo veikimo dozės“, – aiškino V. Šapoka.
Pataria peržiūrėti, ką žmogus vartoja
Paklaustas, ar lietuviai apskritai atsakingai elgiasi tiek vartodami vitaminą D, tiek kitus papildus, ar neprisidaro daugiau bėdos nei naudos, gydytojas turėjo vieną patarimą.
„Jei sakai, kad cholesterolis didelis, mažas vitaminas D ar trūksta kažkokių vitaminų, tai visada lietuviams būdingas bruožas – ieškoma kažkokių pakaitalų ir ypač tai yra papildai. Ateina atsisiuntę papildų iš Amerikos, dar kažkur, oficialiai ar neoficialiai. Būna surašytos paros dozės, praktiškai skirtos didelio intensyvumo sportininkams, kurie suvartoja tiek kalorijų, kad nelabai įsivaizduojama, paros dozės yra 300 proc., 350 proc. paros normos.
Vitaminai, jei yra ne riebaluose tirpstantys (priešingai nei vitaminas D) paprasčiausiai yra pašalinami su šlapimu – pinigai labai gražiai ta srovele išeina. Perdozavimas įvairių papildų šiaip nėra gerai, todėl reikėtų neskubėti. Būna pridėta įvairių kombinuotų preparatų – vitaminai, mikroelementai, nesvarbi, reikalingi, nereikalingi. Kartais galvoju, kodėl jūs taip darote, geriau išeikite pasivaikščioti, pasportuokite, pasimaitinkite normaliau. Nieko nesakau, yra atvejų, kai trūksta vienokių ar kitokių elementų, bet reikia viską daryti protingai“, – patarė V. Šapoka.
