Visgi sudėtinga spręsti, kada šis užsikrėtimų antplūdis pasieks aukščiausią tašką. „Yra tokių hipotezių, kad delta atmaina gali dar keistis, dar piktybiškesnė darytis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ teigė Santaros klinikų medikė.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, profesorė Ligita Jančorienė atskleidė, kad ilgasis savaitgalis turės ženklią įtaką užsikrėtimų skaičiui. Pasak jos, medikai laukia gydymo įstaigas užplūsiančių ligonių.
„Ne po Vėlinių, bet per Vėlines laukiame bangos pacientų. Kadangi tai yra nedarbo dienos, visur dirba šiek tiek mažiau žmonių ir gali būti labai sunku tiems, kurie dirbs, budės, su visais srautais susidoroti. <...> Labai stipriai ruošiamės būtent šiems keturiems laisvadieniams“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
Gydytojos teigimu, per Vėlines ligoninėse papildomai paskirta darbuotojų, kurie, esant poreikiui, prisijungs dirbančių medikų komandų.
Apskritai išaugęs užsikrėtimų skaičius trukdo medicinos sistemai tinkamai funkcionuoti. Sergantieji COVID-19 užima planinių procedūrų laukiančių pacientų vietas, o reanimacijos skyriai lūžta nuo ligonių gausos, teigė Santaros klinikų gydytoja.
„Kaip persiliejantys indai – jeigu tik didėja pacientų skaičius, kuriems reikia teikti pagalbą dėl šio kvėpavimo sistemos sutrikimo [COVID-19], tada nukenčia visi ligoniai, kurie seniai laukia operacijų. <...> Reanimacijos skyriai yra absoliučiai perpildyti. Tuomet labai diskriminuojamos kitų pacientų galimybės, teisės ir sąlygos jiems patekti į gydymo įstaigas ir gauti pagalbą“, – kalbėjo medicinos profesorė.
Paklausta, ar galėsime laukti ramesnių Kalėdų, L. Jančorienė nurodė, kad tai prognozuoti sunku dėl nepasiekto optimalaus vakcinacijos lygio Lietuvoje. Pagal paskiepytų asmenų pasiskirstymą įvairiose amžiaus grupėse Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių.
L. Jančorienė įvardijo ir kitą bėdą, dėl kurios sunku nuspėti tolimesnę viruso plitimo eigą „Tiems, kurie skiepijosi pirmieji, palaipsniui imunitetas blėsta. Reikėtų pasirūpinti trečiąja vakcinos doze, revakcinacija“, – nurodė ji.
Pasak medikės, Lietuvoje suserga apie 30 proc. paskiepytų asmenų. Blėstantis imunitetas atveria kelią lengvesniam infekcijos plitimui, ypač ugdymo įstaigose. Vėliau COVID-19 patenka į šeimas, užsikrečia įvairaus amžiaus žmonės, todėl šiek tiek didėja vyresnio amžiaus žmonių sergamumas, pasakojo L. Jančorienė.
Medicinos profesorė pažymėjo, kad silpstantį imunitetą būtina atgaivinti skiepijantis sustiprinamąja vakcinos doze. Tokia vakcinacijos schema jau yra patikrinta siekiant apsisaugoti nuo kitų ligų: hepatito B, erkinio encefalito, sakė L. Jančorienė.
„Delta atmaina susijusi su agresyvesne jėga, trumpesniu inkubacijos periodu, šiek tiek kitokiais ligos požymiais. Žinoma, kad apsaugai prieš delta atmainą reikalingi aukštesni antikūnų titrai. Būtent trečioji vakcina, revakcinacija pakelia antikūnų titrus tikrai ženkliai. <...> Tikimasi, kad po trečios vakcinos indukuotas imunitetas pakankamai ilgai gali išsilaikyti“, – sakė ji.
Ji pridūrė, kad gyvenimas be griežtesnių ribojimų, galima imunizacija persergant nėra raktas į sėkmę valdant pandemiją.
„Nežinau, ar tai yra tas variantas, kad mes turime įgyti imunitetą per laisvesnį gyvenimą ir per persirgimą. Matome, kad dabar turime stacionare pakankamai daug jaunų žmonių, kurie serga labai sunkiai, patiria kvėpavimo nepakankamumą – nežinau, ar tai yra sprendimas. Jeigu tikrai žinotų visi, kad persirgs labai lengvomis formomis... Deja, mes matome kitą vaizdą“, – sakė L. Jančorienė.
Kovoti su COVID-19 padėtų ir efektyvūs medikamentai prieš šią ligą. Profesorė atskleidė – yra prošvaisčių, kad šių vaistų bus sulaukta, nes jie aktyviai kuriami, testuojami.
„Vaistai nuo koronaviruso infekcijos kuriami nuo pat pandemijos pradžios. Labai daug įvairių medikamentų bandyta, ir kurie buvo sukurti anksčiau ir skirti kitų ligų gydymui, ir naujai kuriamų. Tas procesas nesustoja, intensyviai vyksta. Laukiame žinių. Kai kurie antivirusiniai vaistai turi viltį, kad jų rezultatai bus geresni nei priemonių, kurias šiuo metu turime“, – minėjo ji.
Paklausta, kada galima tikėtis pandemijos pabaigos, L. Jančorienė atskleidė, kad galo kol kas dar nematyti. Ji priminė, kiek laiko tęsėsi ankstesnės epidemijos: „Visos pandemijos, kurios buvo, jos truko ne mažiau nei 2 metus. Kol kas mes iš tų įsivaizduojamų ribų dar nesame išėję.“
Visą „Žinių radijo“ laidą galite stebėti čia:
