Antradienį Seimas pritarė naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymui. Numatoma, kad įstatymas įsigalios nuo 2008-ųjų.
Naujos redakcijos įstatyme numatoma, kad greta įprasto mokymo profesinėje mokykloje bus įteisinta nauja profesinio mokymo organizavimo forma – pameistrystė. Ji galėtų būti priimtina tiems, kas norėtų kartu mokytis ir dirbti bei greičiau įgyti kvalifikaciją. Tokie asmenys galės dirbti ir kartu mokytis darbo vietoje - įmonėje ar įstaigoje, vadovaujant patyrusiam aukštos kvalifikacijos darbuotojui – meistrui. Su jais sudarius darbo ir profesinio mokymo sutartis, teorinis mokymas, nepertraukiant darbo, galėtų vykti ir profesinio mokymo įstaigoje.
Įstatyme numatyta įsteigti Kvalifikacijų tarnybą. Tai būtų Vyriausybės steigiama institucija, kuri garantuotų Lietuvoje teikiamų kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, rengtų kvalifikacijų standartus, akredituotų asmenų kvalifikaciją vertinančias organizacijas ir asociacijas. Atsižvelgusi į kvalifikacijos įvertinimo rezultatus, ši tarnyba asmenims išduotų kvalifikacijos pažymėjimus.
Įstatyme garantuojama, kad bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių profesiniam orientavimui bus skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžeto. Dėl to atsiras daugiau profesinio orientavimo centrų, specialistų, padėsiančių mokiniams išsirinkti profesiją.
Įstatyme numatoma, kad profesinių mokyklų absolventų kvalifikaciją vertins akredituotos darbdavių organizacijos, atitinkamų ūkio šakų specialistų profesinės asociacijos ar kitos kompetencijas vertinančios institucijos. Reikalavimus kompetencijas vertinančioms institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustatys Vyriausybė.
Darbdavių įtraukimas į profesinio rengimo sistemą, galimybė dirbantiems, bet neturintiems pripažintos kvalifikacijos asmenims gauti kvalifikacijos pažymėjimą neatsitraukiant nuo darbo, darbo rinkos prognozės, – visa tai profesinio rengimo sistemą padarytų lankstesnę, adekvačiau susietą su darbo rinkos poreikiais.
