Renginio partneriai, įgyvendindami Europos Sąjungos iš dalies finansuojamą projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinės partnerystės srityje“, siekia sukurti palankesnes darbo sąlygas šios sistemos darbuotojams. Priminsime, kad tokios derybos vyksta ir kitose statutinėse organizacijose. Bendrąsias šakines kolektyvines sutartis jau yra pasirašę ne tik Kalėjimų departamentas, bet ir Policijos bei Muitinės departamentai. Pradėtas antrasis etapas – derybos dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo su įstaigomis.
Renginyje dalyvavo Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorius Viktoras Davidenko, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius Andrius Dubinas, struktūrinių padalinių vadovai. Po to, kai susirinkusius darbuotojus pasveikino V. Davidenko bei Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel, Bausmių vykdymo sistemos sutartį pristatė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Vaitkunskas. Jis ypač pabrėžė, kad kolektyvinė sutartis reiškia, jog darbuotojų atstovai turi dalyvauti vykdant bet kokias pertvarkas ir pateikti savo siūlymus, į kuriuos darbdavys privalo atsižvelgti.
Po pertraukos buvo pradėtas darbas grupėse. Būtent ši renginio dalis realiausiai parodė, kokias galimybes darbuotojams atveria kolektyvinės sutarties su konkrečia įstaiga pasirašymas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorius Viktoras Davidenko juokdamasis tarstelėjo, jog jam kaip darbdaviui, tokia sutartis neduoda nieko. Bet tuoj pat surimtėjęs teigė, kad sutartis pirmiausia reiškia žmogiškus ir draugiškus santykius tarp pareigūnų. Juk administracija - tos pačios sistemos darbuotojai ir yra suinteresuota pritraukti kuo daugiau eilinių pareigūnų, kurių šiuo metu itin trūksta. O tai įmanoma tik tuomet, kai galima bus įgyvendinti teisėtus darbuotojų lūkesčius.
Prasidėjus darbui grupėse, renginio „Kuriame geresnę aplinką“ moderatorius, projekto „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinės partnerystės srityje“ vadovas Vytautas Bakas paragino darbuotojus ne tik kelti problemas, bet – ir tai svarbiausia – siūlyti jų sprendimo būdus. Po dvidešimt minučių vykusių pasitarimų atskirose grupėse kiekvienam konferencijos dalyviui buvo pasiūlyta išsakyti, kokią problemą jis laiko ne tik svarbiausia, bet ir tokia, kurią galima išspręsti. Taip pat dalyviai turėjo pateikti savo nuomonę, kaip tai realiai padaryti. „Nesiūlykite neįmanomų variantų, vardinkite konkrečias problemas ir kaip jas šalinti. Pasisakymui skiriama viena minutė“, - priminė V. Bakas.
Klausant darbuotojų išaiškėjo, kad egzistuoja tokios paprastos (gal jas net galima pavadinti buitinėmis) problemos, apie kurias veikiausiai nėra girdėję nei Teisingumo ministerijos, nei gal net Kalėjimų departamento ar struktūrinių padalinių vadovai. Pavyzdžiui, tai, kad laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojai net negauna specialios aprangos – chalatų ar kostiumų – juos perkasi patys, gauna iš pažįstamų. Tai, kad buhalterijos darbuotojai dirba su pirštinėmis, nes kiaurai vėjo perkošiamų langų patalpoje šaltuoju metu temperatūra siekia vos dešimt – dvylika laipsnių. Tai, kad darbuotojams neįrengti net tualetai. Arba tai, kad šaltuoju metų laiku prižiūrėtojams bokšteliuose būtų pastatyti šildytuvai, o vasarą jie būtų aprūpinti geriamuoju vandeniu. Vardinti būtų galima be galo.
Suprantama, viskas pirmiausia atsiremia į pinigus: jų yra, kiek yra, ir iš tuščio kibiro vandens nepasemsi. Tačiau daug ką galima padaryti jau vien pasitelkus geranoriškumą. „Jūs išsakėte savo problemas, bet ar esate pasirengę kovoti dėl to, kad jos būtų sprendžiamos. Kreipkitės į derybininkus, siūlykite, reikalaukite. Jai bent dalis to idėjų banko, kuris čia buvo išsakytas, bus įtraukta į įstaigos kolektyvinę sutartį – tai jau bus pasiekimas. Jūs turite matyti ir žinoti, kad kovodami dėl savo teisių galite daug pasiekti“, - sakė V. Bakas.
