Rugsėjo 26 d. Seime registruotu įstatymo projektu siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1 procento; politinėms partijoms – nuo 1 iki 0,5 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – nuo 1 iki 0,5 procento.
Spalio 2 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kreipėsi į valdžios atstovus ragindami nepritarti minėtiems pakeitimams.
Anot GPM įstatymo pataisų rengėjų, Finansų ministerijos atliktais skaičiavimais, 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Taip esą atsitiktų atsižvelgiant į 2019 m. numatomą bruto darbo užmokesčio indeksavimą.
Tuo tarpu profesinės sąjungos pastebi, jog tiek mokesčių reformos įstatymai, tiek paramai skiriamą GPM mokesčio dydį reglamentuojantys teisės aktai Seime buvo svarstomi paraleliai, ir Vyriausybė tuo metu nekalbėjo apie jokias valstybės biudžeto pajamų sumažėjimo grėsmes.
„Jeigu Finansų ministerija, tąsyk turėjusi visus paskaičiavimus, matė reikšmingą valstybės biudžeto pajamų sumažėjimą, privalėjo teikti neigiamą nuomonę dėl profesinėms sąjungoms pervestino išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos dydžio. Tačiau ji jokios neigiamos pozicijos neišsakė, priešingai – palaikė siūlymą“, - sako „Solidarumo“ vadovė Kristina Krupavičienė.
„Vos trys mėnesiai praėjo, kai priimti mokesčių reformos įstatymai, o jau atskrieja pirmi pakeitimai. Kiek jų dar bus iki sausio 1 d.? Profesinės sąjungos, teigiamai įvertinusios valdančių gerą iniciatyvą stiprinti darbuotojų derybines galias, rengiasi naujovėms, bet, atrodo, kad panašiais pakeitimais einama priešinga linkme“, - komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
„Manau, kad toks staiga iš po stalo ištrauktas Finansų ministerijos pasiūlymas puikiai parodo kaip stipriai Lietuvoje įsišaknijęs politinis neteisingumas ar net, leisiu sau pasakyti, cinizmas. Jeigu minėtam pasiūlymui bus pritarta, tai aiškiai parodys ir dabartinės valdančiosios daugumos veidmainiškumą. Per rinkimus daug kalbėję apie būtinybę Lietuvoje stiprinti socialinį dialogą, darbuotojų derybines galias, galiausiai šiuos siekius įtvirtinę Vyriausybės programoje, valdantieji, atrodo, pasirengę į šiuos pažadus nusivalyti kojas. Panašu, kad politikams nereikalingi stiprūs, aktyvūs, iniciatyvūs socialiniai partneriai“, - teigia NPPSS pirmininkas Vladimir Banel.
Profesinių sąjungų kreipiamasis adresuojamas Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Premjerui Sauliui Skverneliui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui, Seimo frakcijų seniūnams, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovui Ramūnui Karbauskiui ir profesinėms sąjungoms palankius teisės aktus rengusiems Seimo nariams Vytautui Bakui bei Tomui Tomilinui.
