Iki 2013 metų šalyje steigiamiems aštuoniems sektorinio praktinio mokymo centrams iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus atseikėta 107 mln. Lt, iš kurių daugiau nei 26 milijonai litų atiteks būsimiems praktinio mokymo centrams Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo bei Turizmo mokyklose.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovų, Siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje steigiamas siuvimo ir tekstilės produkcijos gamybos centras bus vienintelis tokio tipo visoje šalyje. Per trejus metus į jį bus investuoti 8 mln. litų.
Turizmo mokykloje kuriamas viešbučių, restoranų ir prekybos mokymo centras, kuriame bus galima įgyti pagrindinius įgūdžius, reikalingus viešučių bei restoranų veiklai, bus vienas iš trijų, veiksiančių šalyje. Jo įrengimui iš ES skirta 18, 4 mln. litų.
ŠMM Profesinio ir tęstinio mokymo departamento direktorius Romualdas Pusvaškis teigė, jog minėtos profesinės mokyklos buvo pasirinktos atsižvelgiant į minėtų verslo sektorių plėtrą šalyje bei pačių mokyklų įdirbį, darbuotojų kvalifikaciją.
"Gali pastatyti gražiausią įrangą, bet jeigu institucija neturi patirties tos srities veikloje, rezultatų nebus", - įsitikinęs R. Pusvaškis.
Ministerijos atstovas pažymėjo, jog kuriami centrai nėra naujas juridinis asmuo - tiesiog veikiančiose profesinio mokymo įstaigose bus sukurta infrastruktūra, pritaikyta įgyti naujausius technologinius reikalavimus atitinkančius praktinius įgūdžius.
Naujaisiais centrais naudosis ne tik juos kuriančių mokyklų mokiniai, bet ir kitų regiono profesinio mokymo įstaigų mokiniai, universitetų, kolegijų atitinkamų specialybių studentai, kiti asmenys, siekiantys įgyti ar tobulinti tam tikrą kvalifikaciją asmenys.
R. Pusvaškio teigimu, kartu su naujausios technologinės įrangos įsigijimu pagal vadinamuosius minkštuosius projektus bus investuojama į profesijos mokytojų kvalifikacijos, ypač technologinės, tobulinimą. Tai leis profesinį mokymą padaryti ne tik patraukliu besimokančiajam, bet ir atitinkantį darbo rinkos poreikius.
Anot ministerijos atstovo, gali būti, jog kai kurios pažangiausios įrangos, kuria bus aprūpintos profesinės mokyklos, neturi net gana stiprios įmonės. Tačiau pastarosioms tai būtų tik į naudą.
"Jeigu versle įranga bus paprastesnė, toks absolventas visada sugebės su ja dirbti, bet atėjęs į įmonę jaunuolis kartu su verslininku sieks ją modernizuoti, o ne priešinsis naujovėms. Manau, tai vienas iš verslo skatinimo mechanizmų. Visose normaliai ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse egzistuoja tokia tradicija, jog pirmasis pagaminamas automobilis ar kitas įrenginys keliauja ne į prekybą, bet atiduodamas profesinio mokymo įstaigai. Kodėl? Jeigu pasirodo nauja įranga, bet jos niekas nemoka aptarnauti, technologinė pažanga nevyksta, nes dirbantieji paprasčiausiai bijo prie jos liestis arba nepanaudoja pusės jos galimybių", - teigė R. Pusvaškis.
KOMENTARAI
Ina ANDRIULIENĖ, Siuvimo ir verslo paslaugų mokyklos direktorė:
Esame suplanavę iškelti 500 kv. m ploto antstatą virš sporto salės, kur įrengsime 5 mokomąsias gamybines klases siuvimui, aprūpinsime jas naujausia įranga. Jau turime parengtą detalųjį planą, esame paskelbę pirkimus administruojančiai įmonei ir skelbsime konkursą techninio projekto rengimui. Ar statybos prasidės šiais metais, sunku pasakyti, bet bus remontuojamos kai kurios dabar veikiančios klasės - bus pakeista instaliacija, nupirkta nauja įranga. Be to, lapkričio mėnesį mes pradėjome vykdyti dar vieną - pusės milijono litų vertės Lietuvos ir Latvijos projektą "Tarp sienų", kurio dėka bus suremontuotos dvi klasės (remontas prasidės balandį), nupirkta įrangos kirpimui, parengtas naujas vadovėlis.
Sonata GRIGIENĖ, Turizmo mokyklos atstovė:
Kadangi finansavimo sutartis pasirašyta tik pernai gruodžio 29 d., kol kas tik įsibėgėjame, planuojame darbus. Mokymosi kokybę labai pagerins šalia mokyklos esančio pastato, kuris dabar stovi tuščias, rekonstrukcija. Tame pastate planuojama įrengti mokomąsias klases, laboratorijas, aprūpintas moderniausia įranga, praktinio mokymo restoraną, parduotuvę. Žodžiu, turėsime visa, ko reikia mokinių gerovei ir Europos darbo rinkai.
Laima ŠVEDAITĖ
