Rytų Europa tapo viena patraukliausių vietų vaikų negalinčioms turėti europiečių šeimoms.
„Tapkite surogatine motina! Atlyginimas – nuo 3000 eurų.“ Nedidelis skelbimas su besišypsančios blondinės atvaizdu ir telefono numeriu išspausdintas viename Kijevo nemokamų žurnalų. Ukrainoje surogatinė motinystė suprantama kaip įprastas darbas, rašo Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“.
Ukrainos interneto forumuose apstu gerų ketinimų deklaracijų ir liudijimų. „Kas blogo, jeigu jie negali turėti vaiko ir moka už tai?“ – klausia 28 metų Natalija. „Aš nepalieku savo vaiko, nes iš tikrųjų jis – ne mano, – teisinasi 25-erių Hana. – Kai matau laimingus tėvų veidus, sakau sau, kad padariau gerą darbą.“
Šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje vidutinis mėnesinis atlyginimas tėra 200 eurų, kalbos apie nesavanaudišką paramą skamba mažų mažiausiai neįtikinamai, pastebi dienraštis. Jei ukrainietės apsisprendžia tapti prancūzų, belgų ar vokiečių porų kūdikių „žindyvėmis“, jos dažniausiai tai daro dėl pinigų. Ukrainoje žodis „užsienietis“ reiškia „turtingas“. O laukinio kapitalizmo mokykloje kiekvienas daro tai, ką moka.
Pastaruoju metu Rytų Europa tapo viena patraukliausių vietų vaikų negalinčių turėti europiečių šeimoms, teigia dienraštis. Maži paslaugų tarifai ir pakantūs įstatymai, daugybė „kūdikių verslu“ besiverčiančių agentūrų ir klinikų: Ukrainoje jų apie 20, Čekijoje – 17, Lenkijoje – 40. „Surogatinės motinystės“ programos kaina vidutiniškai svyruoja nuo 15 iki 30 tūkstančių eurų. Nesunku palyginti: kad galėtumei gauti kūdikį „made in America“, reikia turėti daugiau nei 50 tūkstančių dolerių. Indijoje – vos 10 tūkstančių, todėl ji tampa nauja madinga „kūdikių turizmo“ vieta.
Nuo 200 iki 400 prancūzų šeimų kasmet vyksta į užsienį, kad pasinaudotų šiomis „viskas įskaičiuota“ reprodukcijos paslaugomis, rašo „Le Figaro“. „Čia beveik kiekviename reprodukcijos centre yra potencialių kandidačių sąrašas“, - aiškina pirmojo Ukrainoje kūdikio „iš mėgintuvėlio“ tėvas, Kijevo Reprodukcinės medicinos instituto vadovas Fiodoras Dachno. Ir nors oficialios statistikos nėra, kasmet šioje srityje besispecializuojančios klinikos užverbuoja apie 100 surogatinių motinų. „Juodosios rinkos“ mastai beveik tokie patys, gal net ir didesni, teigia dienraštis.
Charkove veikianti privati klinika „La Vita Felice“ siūlo nevaisingoms poroms kompleksinius paslaugų paketus, kuriuose turizmas susietas su surogatine motinyste. Juose – viskas, ko reikia, pradedant apvaisinimu, baigiant surogatinės motinos pasirinkimu iš katalogo. Įtraukti ir lėktuvo bilietai, buto nuoma, vertėjo ir lydinčio asmens paslaugos. Naudotis surogatinių motinų duomenų baze galima už 1000 dolerių mokestį, išsinuomoti mėnesiui butą, kad būtų galima dalyvauti gimdyme ir sutvarkyti administracinius formalumus, kainuoja 100 dolerių. VIP paslaugų paketas nerimaujantiems būsimiems tėvams garantuoja, kad jiems nesant kūdikį nešiojanti motina bus stebima kiaurą parą. Atlyginimas surogatinei motinai paprastai neviršija 3000 eurų. Užmokestis gydytojams, teisininkams ir tarpininkams kur kas didesnis.
„Pelno nesiekianti veikla“
„Tai nėra pelno siekianti veikla, mes juk kalbame apie mediciną!” – piktinasi pirmojo Ukrainoje privataus dirbtinio apvaisinimo centro ir oligarchų mėgiamos klinikos „Izidė“ direktorius Konstantinas Lebedevas. Futuristinis pastatas smaragdo spalvos stiklais, prabangios palatos su šampanu, bauginančios išvaizdos apsaugininkai spindinčiame hole – „Izidė“ primena nykiame Kijevo pakraštyje nusileidusį kosminį ateivių laivą, pastebi „Le Figaro“.
350 darbuotojų, 700 vaikų per metus. 2007-ųjų pajamos – 10 mln. dolerių. „Mums svarbiausia – etika“, - tvirtina „Izidės“ vykdomasis direktorius. Pasak jo, surogatinė motinystė sudaro niekingai mažą klinikos veiklos dalį, „vos kelios poros per mėnesį“. „Mes veikiame medicinos paslaugų ribose: apvaisinimas, nėštumo priežiūra, gimdymas. Taškas“, - aiškina K. Lebedevas.
Užsieniečių porų ir surogatinių motinų tarpininkų lengva susirasti agentūrose, kurios medžioja klientus į kelias užsienio kalbas išverstose interneto svetainėse. Ankštame „Rosjurkonsalting“, teisės konsultacijomis besiverčiančios Rusijos bendrovės biure, Vadimas Nastojaščij, susiraukęs ir nuolat dirsčiojantis į laikrodį, akivaizdžiai stengiasi susivaldyti. „Užsienio žiniasklaidoje vaizduojama katastrofinė situacija“, - smerkiamai sako jis. Ir nors jis atsisako parodyti surogatinių motinų duomenų bazę, sutinka išvardyti atrankos kriterijus: ne vyresnė nei 35 metų, geros sveikatos, turinti savo vaikų, kad galėtų į juos „perkelti savo motiniškus jausmus“.
„Pas mus surogatinės motinos pagimdytas kūdikis priklauso tėvams – užsakovams“, - aiškina Vadimas Nastojaščij. Prancūzijoje, kur tokia praktika visiškai uždrausta, Paryžiaus kasacinis teismas praėjusių metų spalio 25 d. paskelbė nutartį dėl Prancūzijos pilietybės suteikimo vaikui, kurį prieš 8 metus JAV pagimdė surogatinė motina. Dabar šis sprendimas gali sukurti precedentą, ir Senato darbo grupė, rengianti šią sferą reguliuojančio įstatymo projektą, mėnesio pabaigoje turi pateikti savo pranešimą. Nuo jo priklausys, ar surogatinėms motinoms bus leidžiama atvykti į Prancūziją, rašo „Le Figaro“.
