Šunų dresuotojų būna įvairių
Pirmiausia A. Staskevičienė atkreipia dėmesį, kad šunų dresūra gali būti įvairi – nuo paprasčiausios, kai šunys mokomi bendrojo paklusnumo, iki specifinės, pavyzdžiui, skirtos mokyti terapinius šunis. Tiesa, šunys, padedantiems regėjimo negalią turintiems žmonėms, Lietuvoje dar nedresuojami. „Taip pat nereikėtų šunų dresuotojo profesijos painioti su kinologijos pareigūnais, kurie moko ir dirba su tarnybiniais šunimis muitinėje, policijoje ir kitur“, – pastebi pašnekovė.
Pirmasis žingsnis šunų dresuotojo profesijos link – tai baziniai kursai, kuriuos išklausius reikia laikyti egzaminus. „Būsimieji dresuotojai turi ir teorinius seminarus, ir praktinius užsiėmimus. Turint daug entuziazmo šiuos kursus galima baigti per pusę metų. Kursų pradedantiesiems kainos svyruoja nuo 100 iki 300 eurų, o juos pabaigus, galima tapti dresuotojo „pameistriu“ ir tobulėti toliau“, – pasakoja kinologų atstovė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šunų dresūros kokybė labai įvairi. „Kai kurie specialistai vis dar dirba pagal pasenusias metodikas, kurios tiesiog palaužia šunį, bet neduoda ilgalaikių rezultatų. Todėl patarčiau ieškantiems kokybiškos dresūros surinkti apie dresuotoją kuo daugiau informacijos. O rimtai galvojantiems apie šią specialybę pirmiausia reikėtų išklausyti zoopsichologijos kursą, tai padėtų perprasti gyvūnų prigimtį ir geriau su jais dirbti.“
Hobis ar darbas?
Pasiryžę išbandyti dresuotojo profesiją turėtų pagalvoti apie tai, kur ir kaip vykdys savo veiklą. „Šunų dresuotojai dirba ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tai reiškia, kad iš anksto reikia pagalvoti apie patalpų nuomą. Paprastai dresuotojai turi ir savo dresūros aikštelę, ir patalpas po stogu“, – dėsto pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu šunų dresuotojo specialybė nėra įtraukta į profesijų sąrašą, tad šie žmonės dažniausia dirba pagal verslo liudijimą.
„Nors išgyventi verčiantis šunų dresūra įmanoma, bet tai reikalauja daug pastangų. Todėl dauguma šunų dresuotojų turi kitus darbus, neretai ir patys veisia šunelius. Šis darbas vis dėlto yra labiau hobis nei verslas. Galbūt todėl kinologų bendruomenė tokia marga – turime žurnalistų, gydytojų, fotografų, sportininkų“, – šypsosi A. Staskevičienė.
Patarimai pradedantiesiems
„Pradedant dresuotojo karjerą, pirmiausia, kaip minėta, reikia zoopsichologijos žinių ir ypač – išsamaus šunų veislių pažinimo – reikia žinoti, kam kokia šunų veislė buvo išveista, nes pagal vieną kurpalių visų šunų neišdresuosi. Taip pat naudinga atidaryti šuniukų „darželį“, kuriame šuneliai „socializuojami“ – pratinami prie žmonių ir kitų gyvūnų. Šeimininkams ten patariama, kaip bendrauti su augintiniu, ko ir kaip jį mokyti, prižiūrėti. Šuniukų mokyklėlėse paprastai „užsiauginami“ būsimieji šunų parodų dalyviai – tam reikia specialios dresūros, atitinkamų šuns ir jo vedlio gebėjimų“, – dėsto specialistė.
Pašnekovė pabrėžia, kad šunų dresuotojai dirba ne tik su gyvūnais, bet ir ... su žmonėmis. „Patyrę dresuotojai kartais sako – dirbti su šunimi lengviau, negu su jo šeimininku. Tai yra tiesa, nes darbas su šunimi prasideda nuo šeimininko. O darbas su žmonėmis ne visada lengvas. Taigi dresuotojas turi turėti ir psichologijos žinių, būti diplomatiškas, kantrus. Jeigu reikėtų išvardyti visas savybes, kurios būtinos geram dresuotojui, sąrašas būtų gana ilgas“, – apie šunų elgsenos specialistus pasakoja Lietuvos kinologų draugijos atstovė.
