Seime dieną kalbą sakė ir pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Jis atkreipė dėmesį, kad Europoje populiarėja politinės jėgos, norinčios tartis su imperinių užmačių turinčiu Putinu.
„Prie Lietuvos televizijos bokšto jau įžiebtas atminimo laužas. Čia taip pat aplinkui būriuojasi keli šimtai žmonių, kurie atvyko pagerbti prieš 34 metus žuvusių Lietuvos laisvės kovotojų“, – sakė TV3 žurnalistė Aušra Maskeliūnaitė.
1991-ųjų sausio 12-ąją žmonės jau buvo susirinkę prie televizijos bokšto Vilniuje. Jie dar nežinojo, kad prieš juos, beginklius, naktį sovietų kariai pradės puolimą.
„Gyvenau Viršuliškėse, tai buvau šalia. Išgirdau Bučelytės kalbą ir atsidūriau prie bokšto. Gal per 5 minutes atsidūriau, po šnekos, kad atvažiuoja čia tankai. Ir su grupe žmonių mes tą tanką sustabdėme tais laikais“, – pasakojo vilnietis.
Televizijos bokštą tankai apsupo apie 2 valandą nakties. Automatais ginkluoti kariai pradėjo šaudyti į beginklius lietuvius. Galiausiai pats bokštas buvo užimtas.
„Čia jau buvo prasidėjęs šaudymas, tai mes šiek tiek pabuvom, paskui matėm, kad yra labai didelis susistumdymas, yra žmonių sužeistų, žuvusių, tai mums nieko kito neliko, galvojom, kad čia visi reikalai aprims, reikia važiuoti parlamentą saugoti“, – pasakojo kitas įvykių liudytojas.
„Kažkaip net ir grįžta tie prieš trisdešimt kelis metus buvę. Aš ir pati buvau prie Seimo tą naktį. Kažkaip gyva, viskas pasidaro“, – prisiminė vilnietė.
Ir nors per sausio įvykius savo gyvybes vardan laisvės paaukojo 14 didvyrių, ši diena į šalies istoriją įsirašė ir kaip pergalės diena. Beginklių žmonių pergalės prieš kruvinąją imperiją.
„Nuostabus jausmas, Lietuva laisva. Šaunu, ačiū Dievui. – Vienybės jausmas yra kažkoks? – Taip, be abejo. – Į Sibirą nebeveš jau daugiau.“
„Atėjau Nepriklausomybės dienai už karius, kurie kovojo už Lietuvos Nepriklausomybės dieną, ir kad mūsų Lietuva būtų laisva šalis.“
„Noriu įskiepyti laisvės tą jausmą, tikėjimą, pagarbą tiems didvyriams, kurių šiandien jau nebėra tarp mūsų, ir kad vertintų laisvę, kas yra ta laisvė, kad suprastų.“
„Svarbi šita data mums, labai. Jinai simbolizuoja mūsų laisvę. Svarbu. Prisimenu aš ją.“
„Labai šilta prie laužo, ir šiaip svarbi šventė. – Kodėl? – Nu mūsų laisvės... – Mūsų laisvės diena, taip? – Taip, taip, laisvės diena mūsų.“
Laisvės gynėjai tradiciškai susirinko ir parlamente, kuriame 91-aisiais ruošėsi gynybai.
Profesorius Vytautas Landsbergis savo kalboje akcentavo Lietuvoje vis dar skambančias prorusiškas kalbas. Ir prisiminė rezistentą, politinį kalinį ir signatarą Algirdą Patacką.
„Gal kai kurie dar prisimena, kai jis išgirdo bjaurastį savo ir Lietuvos adresu, jisai nesiginčijo. Jis tą bjaurotoją patiesė ant grindų. Ir viskas, ginčas pasibaigė“, – kalbėjo pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.
Tokių vertybių ir principų, anot V. Landsbergio, dabar trūksta Europoje, kur pasigirsta kai kurių politikų noras kalbėtis ir tartis su Kremliumi. Landsbergis kalbėjo apie Vokietijoje populiarėjančią partiją „Alternatyva Vokietijai“.
„Alternatyva Europai“ dabar tikisi laimėti rinkimus Vokietijoje. Aš jų klausiau, kas tai yra, ar yra alternatyva Europai? Na, žinoma, yra, tai „putinija“, – kalbėjo jis.
O ką reiškia kalbėtis ir tartis su diktatoriais, parodė istorija. Vakarai iš pradžių taip pat kalbėjosi su Hitleriu, jam nuolaidžiavo. Bet nuo žiauraus karo tai neišgelbėjo. Ir nors po jo įsivyravo taika, bet dėl jos reikia stengtis.
„Prisiminkime, kad buvo toks Europos idealas. Tautų brolijos, kurios nebekariauja, prisižadėjusios ir niekad nekariaus tarpusavyje. Na, yra alternatyva tokiai Europai. Tai palaidoti Europą jos pačios griuvėsiuose. Ir užrašyti – „putinija“, – sakė V. Landsbergis.
Kaistanti atmosfera pasaulyje, vykstantys karai kaip niekas kitas geriausiai primena, kad iškovota laisvė nėra duotybė, mat Rusijos imperinės ambicijos niekur nedingusios.
„Lietuva – drąsūs žmonės, nepasiduos niekam.“
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pasiūlė ir porą idėjų, kaip dar labiau įtvirtinti Laisvės gynėjų atminimą. Jis siūlo Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena, o pagerbiant gynėjus, nepamiršti ir pasidžiaugti jų iškovota laisve. Be to, jis siūlo surašyti visų tūkstančių žmonių, kurie budėjo prie įvairių objektų, vardus į atminimo lentą ir ją pakabinti prie Seimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
