Kiekvienais metais keli tūkstančiai moterų dėl vėžio netenka krūtų – Lietuvos ligoninėse joms pašalinama visa ar dalis vėžio pakenktos krūties. Šios operacijos išgelbėja moters gyvybę, bet labai stipriai pakeičia moters gyvenimą. Krūties netekimas ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams tampa sunkiu išbandymu. Dėl pasikeitusių kūno formų neretai slegia neigiamos emocijos, sutrinka intymus poros gyvenimas.
Pacientė: pasveikau, bet jaučiausi nevisavertė
„Maždaug prieš dvejus metus dėl vėžio man buvo pašalinta visa krūtis. Kai pasveikau po operacijos, pajutau didelį diskomfortą. Anksčiau labai mėgau sportuoti, dažnai plaukiodavau baseine. O dabar nei maudymosi kostiumėlio apsivilksi, nei į sporto klubą nueisi“, – prisipažino 30-metė Elena (vardas pakeistas – red. past.), su kuria balsas.lt žurnalistai susipažino antrą dieną po rekonstrukcinės krūties operacijos.
Moters teigimu, vyras iš pradžių ją bandė atkalbėti nuo šios operacijos. „Jam svarbiausia, kad aš gyva ir sveika. Kiekvienas mylintis vyras nori, kad žmona būtų sveika, o trūkumai, defektai ne tokie svarbūs. Bet pati jaučiausi nevisavertė – ir prieš vyrą taip pat. O kai jau pasiryžau rekonstrukcijai, jis mane palaikė“, – pasakojo moteris.
Prisipažinusi, jog kol kas dar jaučia skausmą, Elena sakė, kad nuotaika jau pagerėjo. „Mano mintys dabar jau kitokios negu po pirmosios operacijos. Jei anos bijojau, tai šitos net laukiau, įsivaizdavau, kaip po jos atrodysiu“, – pasakojo ji.
Moteriškumą grąžina Santariškių mikrochirurgai
Džiugiai nusiteikusi moteris aiškino, kad apie galimybę atkurti krūtis praėjus kuriam laikui po jų šalinimo operacijos užsiminė ją operavę Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojai.
„Jie prasitarė, kad yra įvairių būdų rekonstruoti krūtį, ir po poros metų, jei viskas bus gerai, bus galima tai padaryti. Ir štai aš čia. Tikiuosi, jau šią vasarą nesivaržydama galėsiu vilkėti gana atvirą maudymosi kostiumėlį“, – viltingai kalbėjo Elena.
Moteriai, kuri dėl vėžio neteko krūties, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VUL SK) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centre buvo atliktos kelios operacijos. „Pirmiausia vietoje nupjautos krūties buvo transplantuoti audiniai. Suformuota krūtis buvo panaši į tikrą, gal tik šiek tiek mažesnė. Bet ji jauna moteris, norėjo, kad krūtis būtų didesnė, patrauklesnė, kad abi būtų vienodos. Todėl ir prireikė antros operacijos“, – aiškina Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas profesorius Kęstutis Vitkus.
Mikrochirurgai pasakoja, kad jei onkologai pašalina tik nedidelę dalį krūties, susidariusią įdubą galima užpildyti nuo moters šlaunų ar pilvo paimtais riebalais. Bet jei pašalinta didelė krūties dalis arba visa krūtis, norint ją atkurti reikia atlikti sudėtingas rekonstrukcines oepracijas.
„Krūtį ar vienu metu abi krūtis rekonstruoti galima įvairiais būdais. Techniškai vienas iš paprasčiausių būdų yra panaudoti audinių ekspanderius – specialius audinių plėtiklius, kurių dėka per tam tikrą laiką audiniuose suformuojama vieta būsimiems implantams. Sekančios operacijos metu vietoj ekspanderio įdedamas nuolatinis silikoninis implantas“, – aiškina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Šarūnas Mažeika.
„Kitas, sudėtingesnis būdas – persodinti audinius iš vienos kūno vietos į kitą. Krūtį galima rekonstruoti pasukant ir, nepažeidžiant kraujagyslių, perkeliant į reikiamą vietą dalį audinių iš kitos kūno vietos. Dažniausiai perkeliama dalis nugaros audinių su raumenimis arba pilvo audiniai su raumenimis. Tačiau šių operacijų galimybes riboja kraujagyslių ilgis. Be to, prarandama daugiau funkcijų, negu naudojant mikrochirurginius metodus“, – tęsia jis.
„Patys sudėtingiausi krūtų rekonstrukcijos metodai – kai naudojama mikrochirurginė technika. Audiniai atskiriami nuo pasirinktos vietos, pavyzdžiui, pilvo, sėdmenų, ir perkeliami į rekonstruojamos krūties vietą bei suformuojama nauja krūtis. Krūtinės ląstoje naudojantis operaciniu mikroskopu sujungiamos smulkios kraujagyslės, kurios naujai suformuotai krūčiai ir suteikia gyvybę“, – aiškina dr. Š. Mažeika.
„Rekonstruoti krūtį, sukurtą naują, kuo panašesnę į tą, kokia ji buvo – tai kaip Sacharoje sukurti oazę, kur yra ir vandens, ir augalų, ir viso kito. Ir mes tai galime padaryti: iš vienos vietos paimame, į kitą padedame. Ir smulkiausias – milimetro, dviejų – kraujagysles susiuvame. Tai kūryba, chirurgas dirba kaip skulptorius, nes kiekvienas atvejis yra kitoks, kiekviena moteris šiek tiek skiriasi nuo kitų“, – darbo subtilybes atskleidžia K. Vitkus. Pasak garsaus mikrochirurgo, patyrusių gydytojų komanda operaciją paprastai atlieka per 4-6 valandas.
„Šiuo metu pirmo pasirinkimo operacija pasaulyje atkuriant krūtį – mikrochirurginė rekonstrukcija, kurios metu yra persodinami pačios moters pilvo audiniai. Šios kūno dalies audiniai savo savybėmis yra artimiausi krūties audiniams, todėl tokia krūtis atrodo natūraliau, pacientei nekyla papildomos rizikos, susijusios su implantais“, – pabrėžia Š. Mažeika ir priduria: „Kai naują krūtį plastikos chirurgai formuoja iš priekinės pilvo sienos audinių, pacientei – dviguba nauda, nes užsiuvant žaizdą sutraukiami raumenys, įtempiama oda, o dėl to dingsta ir pilvukas“.
Dr. Š. Mažeika atkreipia dėmesį, kad tokios mikrochirurginės operacijos yra labai brangios ir sudėtingos, ir visame pasaulyje atliekamos tik universitetinėse klinikose.
Pasaulyje įprasta, Lietuvoje – „išpjovė ir džiaukis“?
Pasaulyje net keturios iš penkių moterų, kurioms dėl vėžio buvo pašalintos krūtys, vėliau ryžtasi rekonstrukcinei operacijai ir susigrąžina visavertę išvaizdą. Tad galima sakyti, jog krūtų atkūrimo operacijos universitetų ligoninių rekonstrukcinės chirurgijos klinikose pasaulyje jau yra tapusios kasdienybe – jose per dieną atliekama po kelias rekonstrukcines krūtų operacijas. Buvusi išvaizda grąžinama ir jaunoms pacientėms, ir 60-70 metų sulaukusioms moterims.
Tačiau Lietuvoje yra kitaip nei Vakarų valstybėse. Nors mūsų šalies mikrochirurgai krūtų rekonstrukcijos operacijas atlieka jau ketvirtį amžiaus, iki šiol jų daroma vos kelios ar keliolika per metus.
„Štutgarte (Vokietija) profesorius Thomas Shoeller(Tomas Šioler) tokių operacijų kasdien po 2 daro. O Miuncheno ligoninėje, kur dirba Milomir Ninkovich (Milomir Ninkovič) iš buvusios Jugoslavijos, ir 4, ir 6 tokias rekonstrukcijas per dieną padaro. Tai rutininė operacija. Ir mes tokias darome. Bet tik po vieną ar nė vienos per mėnesį, nors tai trečio lygio medicinos pagalba, ir mūsų centras – vienintelė vieta Lietuvoje, kur tai galima padaryti“, – lygina prof. K. Vitkus.
Garsus mikrochirurgas apgailestauja, kad didžioji dauguma po krūties vėžio operacijos sveikstančių Lietuvos moterų tai, kas liko iš krūties, slepia po drabužiais, apsiribodamos specialiomis liemenėlėmis su protezais. Jis prieštarauja sakantiems, esą jei tau onkologija, svarbu išgyventi, pagyti, o apie estetiką, fizinį ir psichologinį komfortą nė svajoti neverta.
„Per metus Lietuvoje virš 1000 krūtų amputuojama. Gali būti ir nepiktybinis auglys, tačiau krūtį reikia pašalinti. Metai bėga, žmogus pasveiko, tačiau vaikšto suluošintas... Aš įstikinęs, kad ir kokios stadijos būtų vėžys, žmogus turi gyventi kokybiškai ir oriai. Ypač tai aktualu, kai kalbame apie krūtų chirurgiją“, – kalba VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas.
„Įsivaizduokite, ką jaučia moteris, kuri slepia savo negandą, kurią tikina: „Tu žiūrėk, čia vėžys, galvok apie gyvenimą“. Po tos žalojančios operacijos prabėgs kiek laiko, ir moteris norės gyventi visavertį gyvenimą. Jei ji žinotų, kad užmigusi operacinėje, atsibus su nauja krūtimi, jaustųsi visai kitaip, negu žinodama, kad visą likusį gyvenimą teks gyventi suluošintai“, – tęsia prof. K. Vitkus.
Anot jo, moterys, kurioms amputuotos krūtys ar nupjauta jos dalis, jaučiasi suluošintos ir dvasiškai. Ne tik šeimoje, bet ir viešumoje. „Kaip apsirėdyti, jeigu reikia įsikišti porolono gabalą į liemenėlę? O kaip nusirengti pliaže, kaip nueiti maudytis? Juk ir vėžio operaciją patyrusi moteris tam turi teisę“, – kalba puikiai savo pacienčių rūpesčius suvokiantis garsus mikrochirurgas.
Krūtų rekonstrukcija: nemokama, bet įslaptinta?
„Kaip žmonėms reikalinga galvos, kaklo chirurgų, krūtinės ląstos chirurgų, chirurgų ortopedų pagalba, taip reikalinga ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos specialistų, galinčių atkurti moteriškumo simbolį, pagalba. Rekonstrukcinė chirurgija visame pasaulyje yra kasdienis darbas. Užsienyje krūties rekonstrukcijos operacijos daromos tūkstančiais, o Lietuvoje tik viena kita per mėnesį“, – apgailestauja VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovas prof. K. Vitkus.
Kodėl tiek nedaug moterų mūsų šalyje ryžtasi kitose valstybėse įprastai operacijai? Vienas iš atsakymų akivaizdus – informacijos, kad tai Lietuvoje įmanoma, stoka. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto interneto svetainėje rašoma, kad su pasikeitusi kūno išvaizda sunku susitaikyti, kad dėl to moteriai kyla psichologinių, savivertės problemų, kad krūtų šalinimo operacijos pažeidžia šeimos lytinį gyvenimą, kad moteris tik ilgainiui „pripranta dėvėti krūties protezą“. Bet tik vienu sakiniu užsimenama apie galimybę atkurti krūtis.
„Viena iš priežasčių – informacijos stoka. Moterys dažniausiai viena iš kitos sužino, kad tokia galimybė yra, ir tada kreipiasi į mus. Juk daugelio mūsų vaizduotėje plastinė chirurgija – tai vadinamosios grožio operacijos, kurių metu didinama krūtinė, tiesinama kreiva nosytė ar išlyginamos mimikos raukšlės. Be abejo, tai daroma. Ir tai kainuoja tikrai brangiai. Tačiau rekonstrukcinės krūtų operacijos, kurios atliekamos VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centre, daromos toli gražu ne dėl užgaidos. Jos būtinos, kad moteris jaustųsi visaverte“, – pabrėžia prof. K. Vitkus.
„Manau, kad yra keletas priežasčių. Visų pirma, dalis moterų net nežino, kad apskritai egzistuoja galimybė atkurti krūtis. Tiesa, šią spragą šiuo metu sėkmingai užpildo žiniasklaida, pasakodama apie medicinos galimybes užsienyje. Antra problema – manoma, kad tokios sudėtingos operacijos Lietuvoje neatliekamos“, – tęsia plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Š. Mažeika.
Anot jo, kita priežastis, dėl kurios moterys Lietuvoje retai ryžtasi tokiai operacijai – vyrauja nuomonė, kad už jas reikės labai daug mokėti, ir ne kiekviena moteris gali sau tai leisti. Labai nedaug moterų žino, kad į VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centrą kreiptis dėl krūtų, kurių neteko po vėžio operacijos, rekonstrukcijos galima ir neturint atliekamų tūkstančių.
„Daugeliui pacienčių bene svarbiausia, kad už tokias operacijas joms nereikės mokėti, nes už jas apmoka Valstybinė ligonių kasa (VLK)“, – pabrėžia Š. Mažeika.
„Labai gaila, kad informacija apie galimybę rekonstruoti krūtis nepasiekia pacienčių, nors pagal galiojančius teisės aktus onkochorurgai privalo informuoti pacientus apie visas ligos gydymo galimybes. Deja, šiuo metu didžioji dauguma mūsų pacienčių informaciją apie krūtų rekonstrukciją gauna ne iš gydytojų, o „savais kanalais“. Susidaro paradoksali situacija: kasmet dėl vėžio pašalinama daugybė krūtų, pacientės dėl to labai kenčia, o mes galime rekonstruoti krūtis, bet pacientės to nežino ir mūsų nepasiekia“, – pridūrė mikrochirurgas.
Profesoriaus svajonė – implantų kompensacija
Tai, kad už krūtų rekonstrukcijos oepracijas, kurias atlieka prof. K. Vitkaus vadovaujamo VUL SK Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro mikrochirurgai, apmoka VLK, padeda sugrįžti į visavertį gyvenimą ne visoms moterims. Kai kada norint atkurti krūtis po jų pašalinimo prireikia implantų.
Nors jie – tik vienas, o pasak mikrochirurgų, tikrai ne pagrindinis krūtų rekonstrukcijos būdas, moterys, kurioms implantų prireikia, atsiduria nepavydėtinoje padėtyje – už juos VLK neapmoka. Todėl patiems sukrapštyti kelis tūkstančius litų teko ir Elenos namiškiams.
„Už implantus man teko mokėti pačiai, nes jų Ligonių kasos nekompensuoja. Man du implantai kainavo apie 800 eurų. Net kai nereikia mokėti už operaciją, tai vis tiek labai brangu. Man padėjo vyras, tėvai, kiti artimieji, bet juk ne kiekvienai moteriai bus kas padeda surinkti tokią sumą implantams. Ką jai daryti? “, – kalbėjo po krūtų rekonstrukcijos operacijos atsigaunanti jauna moteris.
„Nors krūties rekonstrukciją, atliktą po operacijos dėl vėžio, apmoka Ligonių kasos, implantas, skirtingai negu Vakarų šalyse, nekompensuojamas. Sveikatos valdininkai kažkodėl nenori suprasti, kad jo reikia ne kosmetinėms reikmėms, o onkologinės ligos pasekmėms pašalinti, – apgailestaudamas sako prof. K. Vitkus. – Žiūrėkite, klubo sąnarį masiškai perka ir kompensuoja, kelio sąnarį perka ir kompensuoja. Tai turėtų ir krūtų implantuos kompensuoti. Klubo ar kelio sąnarys – tai funkcija? Bet estetika irgi funkcija“.
„Man nepriimtina, kad į psichologinę ir fizinę žmogaus būseną nekreipiama dėmesio. Bet norit pasiekti, kad atkurdami krūtis ir nepasiturinčioms moterims galėtume naudoti implantus, reikės ilgo įdirbio ir daugybės raštų. Tačiau tai pasiekti – labai svarbu“, – pabrėžia K. Vitkus.
Kaip žengti pirmąjį žingsnį krūtų rekonstrukcijos link?
Turėdamos šeimos gydytoto siuntimą atvykite pasikonsultuoti su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojais į Santariškių klinikų konsultacinę polikliniką. Konsultacijos metu gydytojai apžiūrės pacientę bei išklausys jos pageidavimus ir paaiškins rekonstrukcijos galimybes. Pacientei pageidaujant, bus paskirta operacijos ligonionėje data.
„Dar kartą noriu priminti, kad už krūtų rekonstrukcijos operaciją moterims mokėti nereikės – už ją apmoka Ligonių kasos“, – drąsindamas moteris pakartoja mikrochirurgas Š. Mažeika.
