"Jeigu žemėje nyksta gamta ir gyvūnų rūšys, tai liudija žmonijos dvasines problemas", - sako viena garsiausių šimtmečio mokslininkų Birutė Marija Galdikas. Ši visame pasaulyje žinoma antropologijos profesorė, savo gyvenimą pašventė orangutanų tyrinėjimui, globai ir Borneo miškų išsaugojimui.
Keturiasdešimt metų jūs, moteris, gyvenate ir dirbate Borneo džiunglėse, kovojate už orangutanų išlikimą. Ką svarbiausio supratote per tuos keturis savo veiklos dešimtmečius?
Kad mums visiems reikia saugoti miškus, nes jie niekada neatsistatys - neatsikurs milijonai amžiams išnykusių augmenijos ir gyvūnijos rūšių. Ir svarbiausia, tai, kas vyksta Borneo, yra atspindys to, kas vyksta visame pasaulyje.
Kas labiausiai remia jūsų miškų ir orangutanų išsaugojimo programas? Ir kokiais būdais?
Labiausiai remia Amerikos visuomenė. Žmonės tiesiog duoda pinigų ne pelno siekiantiems fondams. Be moralinės, yra dar viena sąlyga, kodėl gyventojai remia visuomeninius fondus - jie gauna mokesčių lengvatų.
Žmonija iki šiol nesutaria, ar žmogus kilo iš beždžionės, ar iš Adomo ir Ievos.
Kai praleidi tiek laiko su šimpanzėmis, gorilomis ar orangutanais, supranti, kad iš esmės jie yra tokie pat kaip mes. Vienintelis skirtumas, kad jų smegenys yra trečdalio žmogaus smegenų dydžio, tačiau jų emocijos, veido išraiška rodo, kad šie gyvūnai yra mūsų pusbroliai ir pusseserės. Todėl aš ir noriu juos išsaugoti.
Manau, jokia augalijos ar gyvūnijos rūšis neturi išmirti. Jei nebūčiau studijavusi orangutanų, gal dabar dirbčiau su varlėmis. Nes iš tiesų, tai, kas šiuo metu vyksta su varlėmis pasaulyje, yra baisi tragedija. Apie tai turėtų būti rašoma pasaulio laikraščių pirmuosiuose puslapiuose. Dešimtys, šimtai varlių rūšių nyksta kasmet, ypač Centrinėje Amerikoje.
Koks, jūsų manymu, pagrindinis skirtumas tarp šiuolaikinių žmonių ir didžiųjų žmogbeždžionių?
Žmonės be saiko vartoja. Jie supainiojo poreikį su noru turėti, jie vartoja daugiau, negu jiems reikia. Kai grįžtu į savo tėvų namus Los Andžele, mes su vaikais išvalome seną šlamštą, kurio mums nereikia ir taip sukeliame visiems šoką. Stebėtina, kiek daug žmonės turi. Jei pabūtume per apsišvarinimo dienas Los Andžele, pamatytumėte neįtikėtinus kalnus šiukšlių.
Toks ir skirtumas - mes gyvename tarp materialių gėrybių, tarp daiktų, kurių mums nereikia. Ir tos gėrybės kainuoja miškus.
