Pasauliui ieškant būdų, kaip įveikti naująjį gripo virusą, Lietuvoje pasklido kalbos, kad mūsų žmonės gali tapti eksperimentiniais triušiais. Jiems būtų išbandyta vakcina nuo šio viruso.
Reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie planuojamus skiepų nuo vadinamojo kiaulių gripo bandymus mūsų šalyje, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai vakar pareiškė, kad Lietuvoje nebus atliekami vakcinos nuo naujo tipo gripo viruso A(H1N1) bandymai.
“Naujos vakcinos nuo A(H1N1) tipo gripo viruso sukūrimas - neabejotinai reikšmingas, saugant visuomenę nuo gripo pandemijos. Jos sukūrimo laukia visos šalys. Tačiau noriu atsakingai pareikšti, kad nesvarstomos galimybės šios vakcinos, kai ji bus sukurta, veiksmingumą bandyti Lietuvoje”, - teigia sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas.
Pasak viceministro, eksperimentai su Lietuvos gyventojų sveikata negali būti atliekami.
Tiek SAM, tiek Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, be kurios leidimo šalyje negali būti atliekami jokie vaistų tyrimai, atstovai “Respublikai” teigė, kad oficialių siūlymų dalyvauti kuriamos vakcinos tyrimuose šalies institucijos nėra gavusios.
Vakcina bus rudenį
Šiuo metu pasaulyje užsikrėtusiųjų kiaulių gripu yra apie 100 tūkst., Europoje - dešimt kartų mažiau. Šis virusas kol kas pasiglemžė beveik 500 gyvybių.
Ne pandemijos metu vakcinos bandomos 5-6 metus, papildomai užtrunka jų registracija. Tačiau esant pandemijai būtinas procedūras reikia atlikti daug greičiau. Tikimasi, kad rudenį ši vakcina jau bus prieinama.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai pareiškė, kad kiaulių gripas yra nesulaikomas, ir paragino visas šalis įsigyti vakcinos nuo šios ligos.
Užsikrėtusiųjų daugėja
Ilgą laiką Lietuva buvo viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose nebuvo registruota nė vieno žmogaus, užsikrėtusio naujojo viruso gripu. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vienas po kito buvo užregistruoti penki naujojo A(H1N1) viruso sukelto gripo atvejai. Pirmasis susirgo iš Indijos grįžęs Tauragės gyventojas, paskui šis gripas nustatytas vienam iš jo aplinkos žmonių. Abu žmonės, sirgę lengvos formos liga, netrukus pasveiko. Vėliau naujasis gripas nustatytas iš Tailando sugrįžusiam vilniečiui.
Praėjusią savaitę SAM pranešė apie dar du atvejus: A(H1N1) gripas nustatytas iš Indonezijos parkeliavusiam asmeniui ir kitam vilniečiui. Jiems taip pat neprireikė stacionaro paslaugų. Tačiau savaitgalį pasklido žinia apie naują galbūt užsikrėtusių žmonių būrį. Mat grįžęs iš Indonezijos keliautojas buvo surengęs pobūvį maždaug 30 asmenų. Tad specialistai prognozuoja, kad Lietuvoje užsikrėtusiųjų vadinamuoju kiaulių gripu skaičius nuo penkių gali gerokai padidėti.
Į Lietuvą - iš Azijos
Kaip “Respublikai” teigė Lietuvos AIDS centro laboratorijos, kurioje atliekami tyrimai dėl gripo, direktorius Algirdas Griškevičius, taupant lėšas Lietuvoje dėl viruso A(H1N1) sukelto gripo tiriami tik tų žmonių, kurie turėjo kontaktų su sergančiaisiais ar įtaria užsikrėtę kelionės metu, mėginiai. Iki šiol Lietuvoje tirta apie 50 galimų naujojo gripo atvejų.
“Norint nustatyti, koks virusas sukėlė ligą, tiriamas tepinėlis, paimtas iš tos vietos, kur virusas aktyviausiai dauginasi - nosies gleivinės, - sakė A.Griškevičius. - Naujojo viruso tyrimai skiriasi nuo įprasto sezoninio gripo - naudojami kiti reagentai. Atlikus bendrą tyrimą galima tik pasakyti, ar ligos priežastis yra A, ar B tipo virusas. Paskui reikalinga virusą diferencijuoti”.
Kilus įtarimui dėl pirmo žmogaus, užsikrėtusio naujuoju virusu, pasak laboratorijos vedėjo, tepinėlis buvo siunčiamas tirti į Londoną, nes kilo didelis ažiotažas - buvo siekiama išvengti nereikalingų diskusijų, ar Lietuvoje atliktas tyrimas patikimas, ar ne.
Dabar tyrimai atliekami Lietuvoje, o kiekvieną trečiadienį Lietuva turi pateikti Europos užkrečiamų ligų centrui informaciją apie tyrimus - kiek bandinių buvo ištirta, kokie tyrimų rezultatai.
“Kol kas visi naujojo viruso sukelto gripo atvejai į Lietuva atvežti iš Azijos, ne iš Europos, - sakė A.Griškevičius. - Mūsų žmonės šiais laikais daug keliauja, neretas vyksta į Pietų pusrutulį, kur šiuo metu naujasis gripo virusas dominuoja, tad nieko nuostabaus, jei nustatysime dar ne vieną viruso A(H1N1) sukelto gripo atvejį”.
Virusas neagresyvus
Vadinamasis kiaulių gripas A(H1N1) kol kas nėra piktas: daugiausia susergama lengvos formos liga, žmonės išsigydo namuose, tačiau rudenį prognozuojama antroji A(H1N1) viruso sukeliamo sergamumo banga, kuri gali būti dar sunkesnė. Virusas, šiuo metu cirkuliuojantis Pietų pusrutulyje, susijungęs su sezoninio gripo virusu įgis naujų savybių. Kas tada gali įvykti - nežinia, nes gripo virusas nenuspėjamas.
Kad naujasis gripo virusas kol kas nėra labai agresyvus, rodo sergamumo ir mirtingumo statistika. Kaip skelbia žiniasklaida, mokslininkai teigia, kad naujasis virusas prasčiau nei kitos virusų rūšys sukimba su kvėpavimo takų ląstelėmis, todėl ir perduodamas ne taip lengvai. Be to, naujasis virusas turi ne pačią agresyviausią vieno iš baltymų, nuo kurio priklauso gripo sukėlėjo virulentiškumas, atmainą.
Vaistai kol kas veikia
Susirgusiems naujuoju gripu paprastai taikomas antivirusinis gydymas. Pradėti vartoti vaistus rekomenduojama praėjus ne daugiau kaip 48 valandoms nuo ligos pradžios. Į medikus dažnai kreipiamasi vėliau, 2-3 dienas užtrunka ir laboratorinis tyrimas, tačiau gydytojai skiria šią priemonę profilaktiškai.
Infekcijai gydyti PSO rekomenduoja vartoti du medikamentus, priklausančius neurominidazių inhibitorių grupei - zanamivirą ir oseltamivirą.
Kaip “Respublikai” teigė Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vadovas prof. Arvydas Ambrozaitis, jei žmonės iš baimės pradės vartoti tuos vaistus profilaktiškai, bus blogai - greičiau išsivystys tokia viruso padermė, kuri vaistams bus atspari. Vienintelė indikacija, kada vaistus reikėtų varoti profilaktiškai, - po kontakto su žmogumi, kuriam buvo diagnozuotas A(H1N1) viruso sukeltas gripas.
Skaičiai ir faktai
Liepos 6 d. Europoje buvo įregistruoti 10 342 susirgimai A(H1N1) gripu. Iš jų 4 baigėsi mirtimi.
Likusioje pasaulio dalyje registruoti beveik 85 500 atvejų. Iš jų 427 - mirtini.
Tie, kurių laukė liūdna baigtis, sudarė vos 0,5 proc., Europoje - vos 0,04 proc. visų susirgusiųjų.
Nuo sezoninio gripo kasmet miršta kur kas daugiau žmonių.
