Ištisos tonos konfi skuotų alkoholio produktų virsta įvairiaspalvėmis balutėmis srutų rezervuaruose. Vis gausėjanti, šimtais milijonų vertinama pasienio, muitinės ir policijos pareigūnų sulaikyta prekių kontrabanda dėl painių įstatymų dažniausiai virsta dūmais ir pelenais.
Pernai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai užfiksavo šeštadaliu, arba beveik 17 proc., daugiau kontrabandos atvejų nei užpernai. Nemažėja ir šalies muitininkų sulaikomų neteisėtai gabenamų prekių. Vien per 2009-uosius tokių krovinių vertė sudarė 44,5 milijonus litų. O kur dar policijos darbo indėlis!
Kur baigiasi milijonais vertinamų konfiskuotų prekių kelionė? Didžioji jų dalis virsta pelenais ir juodais kaminų dūmais Lietuvos padangėje bei įvairiaspalvėmis balutėmis srutų rezervuaruose. Beje, toli gražu – ne už dyką.
Kas vertinga – valstybei nuostolinga
Kaip žinia, populiariausia ir pelningiausia pro šalies sienas besiveržianti kontrabandinė prekė – tabako gaminiai. Pasak Lietuvos muitinės Kriminalinės tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus, pernai muitininkai sulaikė daugiau kaip 6 milijonus pakelių kontrabandinių cigarečių, t. y. net 87 proc. daugiau nei užpernai. Tai – rekordinis sulaikytų rūkalų skaičius per pastaruosius septynerius metus. Visos cigaretės, kaip ir kitos muitinės pareigūnų sulaikytos prekės, keliauja į Panevėžio teritorinės muitinės centralizuotą F tipo sandėlį, kur yra saugomos, o vėliau realizuojamos ar naikinamos.
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ aiškino šio sandėlio Veiklos organizavimo skyriaus viršininkas Arentas Vingrys, Lietuvos Vyriausybės nutarimai draudžia kaip nors naudingai panaudoti ar tiesiog realizuoti tabako gaminius, todėl absoliučiai visi sulaikyti rūkalai yra naikinami, o tiksliau – supleškinami atliekų deginimo įmonės krosnyse. Žinoma, ne už ačiū. A.Vingrio teigimu, šiuo metu sunaikinti vieną pakelį cigarečių muitinei kainuoja 4,7 ct. Taigi nesunkiai suskaičiuosime, kad vien muitininkų praėjusiais metais sulaikytų rūkalų (kurių reali vertė siekia daugiau kaip 36 mln. Lt) sudeginimas mokesčių mokėtojams anksčiau ar vėliau atsieis daugiau nei 283 tūkst. Lt. Dar liūdniau pasidaro pagalvojus, kad tai tik cigarečių sudeginimo sąnaudos, o kur dar jų paėmimo, pakrovimo, transportavimo, sandėliavimo, saugojimo ir pan. išlaidos? Taip kiekvienas kontrabandinis nikotino suktinukas valstybei tampa kone auksinis.
Būtų galima gauti naudos
Muitinė, policija ir VSAT negali skųstis dėl sulaikomos kontrabandos kiekio. Galėtume pasidžiaugti geru tarnybų darbu, jeigu akių nebadytų paprasta, pačių pareigūnų kartojama tiesa: kuo daugiau kontrabandos sulaikoma, tuo daugiau pinigų tenka išleisti jai sunaikinti, kitaip tariant – tuo didesnis nuostolis pačiai tarnybai. Štai, pavyzdžiui, VSAT Lazdijų rinktinei sudeginti pakelį cigarečių kainuoja 1,8 ct. Jei pagal tokį ar panašų įkainį visos Lietuvos pasienio rinktinės (kiekviena jų naikina savarankiškai) degins pernai sulaikytas kontrabandines cigaretes, vien nikotinu kvepianti ugnelė kainuos arti 40 tūkst. litų.
Žinoma, nei pasieniečiai, nei muitininkai nepritaria visuomenėje sklandančiai nuomonei, kad bent jau tokiu sunkiu ekonominiu metu, kai visa valstybė veržiasi diržus, vertėtų pamąstyti apie tabako gaminių realizavimą, o ne naikinimą. „Jeigu valstybė pradės prekiauti kontrabandinėmis cigaretėmis, visiškai iškreips rinką ir šalies ekonomika dar labiau smuks“, – neabejoja A.Vingrys.
Tačiau čia pat pareigūnas dalijasi Vyriausybei pasiūlyta idėja, kaip galima taupiai išgauti naudą iš sulaikytų tabako gaminių siuntų: „Siūlome Lietuvai pasinaudoti Lenkijos patirtimi. Ten konfi skuotos cigaretės yra smulkinamos ir taip išgaunamas kompostas, naudojamas paplentėms tręšti prieš užsėjant žolę. Taigi rūkalai virsta, kad ir žemos kokybės, bet trąša. O svarbiausia tai, kad tokiu būdu naikindami kontrabandines cigaretes išleistume net iki 10 kartų mažiau pinigų nei juos degindami. Tačiau, matyt, mes nesame pajėgūs veikti Vyriausybės sprendimus, jei pasiūlymas jau daugiau nei pusę metų dūla jos stalčiuose.“
Tonos spirito – į balą
Kad cigarečių laužas sėkmingai sudegtų, procesą akylai stebi net keturių atsakingų institucijų atstovų komisija. Keturi žmonės prižiūri ir alkoholio produktų liejamas sroves srutų rezervuaruose ar žvyro karjeruose, mat ir šį „gėrį“ Lietuvos įstatymai liepia naikinti. Pats išpylimas tarnyboms nieko nekainuoja, tačiau nemenkai atsieina šio alkoholio laikymas, saugojimas, transportavimas. Vien muitininkams šiemet teks pasirūpinti 1200 proc. per metus šoktelėjusiu sulaikyto alkoholio kiekiu (82 t).
Gera žinia galėtų būti ta, kad konfi skuotas etilo alkoholis (spiritas) gali būti panaudojamas biodegalų gamybai, bet, kaip atviravo VSAT ir muitinės pareigūnai, realus tam reikalui parduoto alkoholio kiekis šiandien lygus apvaliam nuliui.
A.Vingrys neslepia – tokį rezultatą lemia griežti reikalavimai: „Pateikti biodegalų gamintojams galima tik tokius alkoholio produktus, kurių tūrinė spirito koncentracija ne mažesnė kaip 80 proc. Jis turi būti išpilstytas į ne mažesnę kaip 200 l vienetinę tarą ir etilo alkoholio kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 200 l. Apskritai įmonių nedomina mūsų saugomas konfi skuotas spiritas, kad ir kokią mažą ar net simbolinę kainą siūlytume. Pernai biodegalų gamintojams pasiūlėme nusipirkti etilo alkoholio po 18 ct už litrą. Įmonė nudžiugo, nes manė galėsianti mašininį langų plovimo skystį pasigaminti, tačiau sužinojo, kad tai draudžia įstatymai, ir nebepirko“, – pasakojo A.Vingrys.
VSAT, regis, pasisekė. Kaip VL pasakojo Lazdijų rinktinės vadas Vidas Mačaitis, dar 2005 metais pasieniečiai sulaikė beveik 5 tonas 11 tūkst. litų vertės lenkiško koncentruoto langų ploviklio ir paprašė rajono savivaldybės leisti jį pasilikti ir naudoti pagal paskirtį. Taryba neprieštaravo. V.Mačaitis džiaugiasi, kad rinktinės automobiliai bent keletą metų bus aprūpinti langų skysčiu, nereikės jo pirkti. Tačiau net ir girdėdami tokį unikalų pavyzdį, nesunkiai galintį tapti gražia praktika, noromis nenoromis suklūstame: kodėl nuo siuntos sulaikymo praėjus ištisam penkmečiui Vyriausybė taip ir nepadeda galutinio parašo ant nutarimo langų ploviklį perduoti Lazdijų pasieniečiams?
Kuro neįperka
Paradoksalu, tačiau mūsų sveikata besirūpinanti Vyriausybė, kuri liepia medicinos atliekų tvarkymo įmonėse naikinti kontrabandinius vaistus, vis dar nėra sukūrusi tvarkos, kaip ir kur utilizuoti kilogramais, o pastaruoju metu ir šimtais kilogramų, į Lietuvą plūstančias narkotines medžiagas. Tad trumpas įvairiaspalves haliucinacijas ar ilgalaikius psichinius bei fi zinius sutrikimus sukeliantys kvaišalai kaupiami tarnybų sandėliuose. Belieka viltis, kad jie ten saugūs.
Vis dėlto yra dalis sulaikytų prekių, kurių realizuoti valstybė nedraudžia. Žinoma, kiekvienas toks leidimas apipančiojamas daugybe sunkiai įgyvendinamų taisyklių. Šiandien Lietuvos pasienio, mutinės ir policijos tarnybos gali parduoti įvairias konfi skuotas plataus vartojimo prekes, tokias kaip drabužiai, avalynė, kuras, transporto priemonės ir pan. VSAT pareigūnai viską, iš ko galima gauti pinigų, perduoda savivaldybėms ar tiesiogiai Mokesčių inspekcijai, kurios ir rūpinasi tolesniu jų realizavimu. O muitininkai tuo užsiima patys. Anot A.Vingrio, toli gražu nelengva parduoti kontrabandinę prekę.
„Tarkime kurui parduoti, jei sulaikytos siuntos vertė neviršija 60 tūkst. Lt, mes privalome skelbti konkursą. Tačiau, jei kuras įkainotas daugiau nei 60 tūkst. Lt – skelbiame aukcioną. Realizavimą apsunkina tai, kad privalome parduoti visą sulaikytą kiekį vienu metu, o ir šiaip nelabai kas nori iš mūsų tą kurą pirkti, nes brangu. Kontrabandinio kuro kaina akimirksniu pakyla vien sumokėjus visus mokesčius ir priskaičiavus transportavimo išlaidas. Be to, tai – prastos kokybės kuras, atkeliavęs iš trečiųjų šalių. Mažai kam toks reikalingas“, – neslepia muitininkas.
Pabaigoje – paprasta VL aritmetika: kaip minėjome anksčiau, pernai muitininkai sulaikė neteisėtai gabenamų prekių, kurių vertė daugiau nei 44,5 mln. Lt, o tokių realizavo vos už 1,26 mln. Lt. Retoriškai klausiame, ar tikrai dabartinė Vyriausybės priimta sulaikytos kontrabandos „likimo“ tvarka – panaudoti negalima, naikinti – yra vienintelė teisinga, tinkama ir racionali?
Įstatymai saugo žmonių sveikatą ir legalią rinką
Kęstutis Straigis, Ūkio ministerijos Pramonės, paslaugų ir prekybos departamento direktorius
Nors Alkoholio kontrolės įstatymas leidžia alkoholio produktus panaudoti biodegalų gamybai, tačiau norinčiųjų taip naudoti konfi skuotą alkoholį yra nedaug. Sulaikyti gėrimai negali būti realizuojami, nes neaiški jų kilmė, kokybė, todėl jų vartojimas būtų pavojingas žmonių sveikatai. O ir perdirbti jie netinkami dėl juose esančių priedų (pavyzdžiui, cukraus, dažų). Tabako gaminiai naikinami taip pat saugant žmonių sveikatą ir legalią rinką. Parduodami rūkalai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, tad, prieš realizuojant konfi skuotus tabako gaminius, turėtų būti atlikti išsamūs tyrimai. Jie yra brangūs. Yra buvęs siūlymas sulaikytus rūkalus naikinti juos kompostuojant, tačiau dėl šio pasiūlymo yra dar daug neatsakytų klausimų ir galutiniai sprendimai nepriimti.
Neišnaudojame visų galimybių
Dr. Vidmantas Kapočius, Chemijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas
Konfiskuoti tabako gaminiai, užuot brangiai sudeginami, galėtų būti susmulkinami ir panaudojami kaip trąša. Bent šiokią tokią naudą, kad ir menką, išpeštume. Susmulkintą rūkalų masę įmaišius į organines trąšas, nesibaimindami galėtume tręšti ne tik pakeles, bet ir, pavyzdžiui, morkas ar burokus. Tai nesukeltų jokių papildomų problemų, nes nikotinas virstų nikotinamidu. O sulaikyti alkoholio produktai turi bent tris panaudojimo galimybes. Tai yra kaloringa medžiaga, kurią net nevalytą galima pilti į benziną. Užtektų į paprastą benziną įpilti 5 proc. alkoholio ir jis puikiausiai dirbs. Be to, alkoholį labai lengva paversti langų plovimo skysčiu. Kadangi net 80 proc. alkoholio yra langų valymo priemonėse, tereikėtų pridėti detergentų. Būtų puikiausias sprendimas! Galimas ir trečias variantas, tiesa, kiek sudėtingesnis: destiliuodami alkoholį išgautume medicininį spiritą. Taigi valstybės vyrams reikėtų tvarkyti įstatymus, nes vis dėlto yra kur kas racionalesnių sulaikytos kontrabandos panaudojimo būdų.
Virginija MAČĖNAITĖ
