Praėjus metams po keturmečio Mato žūties nuo artimųjų rankos, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija į posėdį pasikvietė socialinės apsaugos ir darbo bei teisingumo ministrus.
LSDP kelia klausimą, kodėl net priėmus vaikus apsaugančius įstatymus smurto prieš vaikus atpažinimas vis dar yra iššūkis teisėsaugos pareigūnams, o smurto atvejų šeimose nemažėja.
Teisėsaugos atstovai taip pat pripažįsta, kad nuo liepos 1 dienos turinčiai veikti sistemai dar nėra tinkamai pasiruošta, trūksta specialistų.
Lėšų reformai trūks
Socialdemokratai socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio tiesiai šviesiai klausė – kaip bus finansuojama nuo liepos 1 d. turima įgyvendinti reforma. Ministras pripažino, kad sėkmingam reformos įgyvendinimui trūks bent 1 mln. eurų, kurių ministerija ieškos iš vidinių resursų.
„Tos lėšos, kurios buvo numatytos 2018 m., tai mes planuojame, kad resursų trūks. Jie nėra tokie dideli, kad mes negalėtume iš vidinių ministerijos resursų suvaldyti. Įsigaliojus sistemai, bus labai akivaizdu, kokie resursai bus reikalingi 2019 m., ir tam biudžetui bus teikiami kiti skaičiai“, - posėdyje kalbėjo ministras.
Šiuo metu biudžete vaiko teisių apsaugos reformai paskirti 8,1 mln. eurų. Už tai bus perkami nauji automobiliai vaikų teisių skyriams, samdomi specialistai, finansuojami remontai. Dabar sistemoje dirba 375 vaiko teisių specialistai, siekiama, kad jų būtų 644. Naujai priimami darbuotojai turės turėti psichologo, pedagogo arba vaiko teisių specialisto išsilavinimą.
L. Kukuraičio teigimu, vaiko teisių specialistams ir socialiniams darbuotojams svarstant 2019 m. biudžetą taip pat ketinama didinti atlyginimus.
„Šita sistema, kad veiktų, mes visi suprantame, kad reikia kokybiškų darbuotojų. Planuodami 2019 m. biudžetą tikrai atsižvelgsime į tai. Kartu reikia užtikrinti socialinių darbuotojų didesnius atlyginimus. Jų užmokestį 15 proc. pakėlėme lapkričio 1 d. <...> Jau dabar socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, atlyginimai yra 20 proc. didesni nei kitų socialinių darbuotojų“, - sakė ministras.
Trūksta koordinavimo
Socialdemokratai kritikavo teisingumo ministrę Mildą Vainiutę, kad jos vadovaujama ministerija nesugeba atsakyti į klausimus dėl specialių psichologų ir kitų specialistų rengimo, kad procesas dėl to stringa. Tačiau ministrė nemano, kad situacija yra kritiška ir teigia, kad kol kas su reforma nevėluojama.
„Nuoširdžiai sakau, labai nenorėjome jūsų varginti tomis detalėmis, kokie darbai buvo padaryti. Mes su visais tais klausimais dirbame, yra viceministrai, kurie tuos klausimus kuruoja. Mes, kaip Teisingumo ministerija, kaip jūs sakote, turime tos lyderystės imtis vienareikšmiškai. Nemanau, kad situacija yra kritinė, mes niekur nevėluojame jokiais terminais. Kita vertus, problemos gal kyla labiau dėl to, kad trūksta koordinavimo“, - posėdyje kalbėjo ministrė.
Pasak socialdemokrato Algirdo Syso, situacija išties yra kritinė, ne neaišku, kiek yra ir kiek reikia psichologų, galinčių apklausti smurtą patyrusius vaikus.
„Nenorėjome apsiriboti konkrečiais skaičiais, tačiau atlikome psichologų apklausą. Šiuo metu turimais duomenimis, galinčių ir norinčių būti tame sąraše yra apie 80 psichologų. Aišku, tas poreikis gali būti didesnis“, - neslėpė Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė.
Sistemą reformavo po tragiškos nelaimės
Pernai rugsėjį Seimas patvirtino vaiko teisių apsaugos sistemos reformą, pagal kurią vaiko teisių apsaugos skyriai taps pavaldūs nebe savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie galbūt pažeidžiamas vaiko teises: gavusi pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galbūt kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos tarnyba šį pranešimą turėtų patikrinti tą pačią dieną. Pranešimai apie kitus vaiko teisių pažeidimus turėtų būti patikrinti per tris dienas.
Priimtas įstatymas su vaikais dirbančius žmones įpareigoja pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grės atsakomybė, išskiriami grėsmės vaikui lygiai, tarnybų veiksmai pagal kiekvieną grėsmės lygį. Įstatyme nustatyti atvejo vadybos principai ir tvarka, įtvirtinama mobilių komandų, skirtų darbui su šeima, veikla.
Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, turės skubiai laikinai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvienu atveju turės įvertinti, ar įmanoma vaiko interesus apsaugoti šeimoje, suteikiant šeimai atitinkamą pagalbą – socialines paslaugas, psichologinę pagalbą.
Įstatymas nustato, kad vaikas nuo šeimos galės būti atskiriamas tik teismo sprendimu. Jei tarnybos konstatuotų, kad vaiko interesų šeimoje neįmanoma užtikrinti net ir teikiant socialinę pagalbą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vaiko paėmimo turės kreiptis į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą. Prioritetas bus teikiamas vaiko apgyvendinimui pas giminaičius, tuomet šeimynoje ar pas budinčius globėjus.
Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.
Galimas seksualinis studenčių išnaudojimas VDA yra netoleruotinas, sako švietimo ministrė
Reaguodama į anonimiškai paskelbtus buvusių Vilniaus dailės akademijos (VDA) studenčių kaltinimus dėstytojui dėl seksualinės prievartos, švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad situacija yra netoleruotina.
„Tai tikrai netoleruotina, tikimės, kad Akademijos vadovybė ras tinkamus sprendimus. Svarbu, kad akademinėse bendruomenėse įsivyrautų pagarbos dvasia, kad studentas nebijotų pranešti apie problemą, kalbėtų apie tai ir neliktų vienišas. Tikimės, kad per dešimtį metų šioje srityje aukštosios mokyklos pasistūmėjo pirmyn“, – ministerijos atstovų perduotame komentare BNS sakė J. Petrauskienė.
Kaip skelbė delfi.lt, tinklaraštyje akadespaslaptis.wordpress.com anonimiškai paviešinta, kaip teigiama, dviejų merginų istorijos – abi jos tvirtina vos sulaukusios pilnametystės turėjusios ilgalaikių intymių santykių su VDA Tapybos katedros dėstytoju Jonu Gasiūnu, jautė jo psichologinį spaudimą. Pats J. Gasiūnas atmeta kaltinimus ir sieja juos su savo pateiktu skundu VDA Senato atstovams dėl naujojo Tapybos katedros vedėjo Jono Vaitiekūno veiksmų – vykdomos pertvarkos, įdarbintų artimųjų.
Socialiniuose tinkluose visame pasaulyje kilus judėjimui #metoo, kai moterys prisipažįsta patyrusios seksualinį priekabiavimą ar išnaudojimą, Lietuvoje kaltinimų dėl nederamo seksualinio elgesio taip pat sulaukė žinomi asmenys – iš pareigų dėl pradėto apkaltos proceso atsistatydinęs Kęstutis Pūkas, taip pat iš pareigų atleistas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas. Dėl abiejų jų elgesio po merginų skundų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kaltinimų sulaukė ir režisierius Šarūnas Bartas – režisieriaus nederamo seksualinio elgesio aukomis tapusios viešai prispiažino aktorė Julija Steponaitytė bei dailininkė Paulė Boculaitė.
