JAV bendrovė „SpaceX“ pranešė pradedanti projektuoti komercinę daugkartinio naudojimo kosminę laboratoriją, kuri galės į orbitą pakelti ir iš jos sugrąžinti pačią įvairiausią tyrimų aparatūrą. Taigi, pagal paskirtį tai bus Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) analogas, tik sugebantis sugrįžti į Žemę ir be to, nepilotuojamas.
Būsimoji kosminė stotis pavadinta „DragonLab“. Joje bus ir hermetiniai, ir nehermetiniai sektoriai įvairios aparatūros tyrimams kosmoso sąlygose. Be to, tikimasi, jog ji sugebės į orbitą iškelti nedidelius dirbtinius palydovus.
Išoriškai „DragonLab“ primena „Orion“. Galbūt tai šiuo metu pati optimaliausia erdvėlaivio forma?
(„SpaceX“ iliustr. )
Į orbitą „DragonLab“ turės pakelti raketa nešėja „Falcon 9“, kurią taip pat projektuoja „SpaceX“. Po atliktos misijos „DragonLab“ sugrįš į Žemę kartu su visa įranga bei tyrimų rezultatais. Žinoma, idėja graži, tačiau tikslai grandioziniai – tereikia prisiminti, kiek lėšų ir laiko prireikia NASA naujo tipo erdvėlaiviams kurti. Tačiau nereiktų nuvertinti ir „SpaceX“ galimybių – juk ji jau sėkmingai išbandė savo pirmąją raketą nešėją „Falcon 1“.
Pagrindinis deklaruojamas „SpaceX“ tikslas – sumažinti kosmoso skrydžių savikainą bent 10 kartų, gabenant ir krovinius, ir astronautus. O „DragonLab“ laboratorija galėtų sumažinti tyrimų kosmose savikainą.
Kosminės stoties projektas nėra visiškai nauja kompanijos veiklos kryptis – ji jau kurį laiką projektuoja privatų kosminį erdvėlaivį „Dragon“, galintį nuskristi ir iki TKS. Nesunku suprasti, jog „DragonLab“ bus beveik tas pats „Dragon“, tik nepilotuojamas ir pritaikytas krovinių bei mokslinės įrangos transportavimui.
Pilotuojamo erdvėlaivio „Dragon“ imitacinis skrydis
(NASA iliustr. )
Šiuo metu kompanijos darbuotojai intensyviai dirba vykdydami „Dragon/Falcon 9“ projektą. Pirmasis „kosminio taksi“ skrydis numatytas 2009 m. birželio mėnesį. Jis bus bandomasis, po jo seks tobulinimo darbai. Tolimesni skrydžiai numatyti 2010 m. Tikimasi, jog jau antrojo skrydžio metu „Dragon“ susijungs su TKS. Tai būtų džiugi žinia ne tik kosmoso entuziastams, bet ir ypač NASA agentūrai, kuri po 2010 metų neteks galimybės savarankiškai skraidyti į kosmosą.
Reikia pripažinti, jog kompanijos planai tikrai ambicingi – joje iš viso dirba tik 550 darbuotojų, o jau netolimoje perspektyvoje iškeltas tikslas aplenkti NASA ir jos partnerių projektuojamą „Orion“ erdvėlaivį – jei ir ne pagal galimybes, tai bent pagal terminus. Žinoma, „Dragon“ erdvėlaivis neplanuoja skirsti į Mėnulį ar Marsą, todėl techniniu požiūriu tai mažesnis iššūkis, tašiau reikia prisiminti, kad į atvirąjį kosmosą nuskraidinti žmones kol kas sugeba tik JAV ir Rusija (jei neskaitytume pirmųjų bandomųjų Kinijos). Tai puikus įrodymas, jog uždavinys ne iš lengvųjų.
