Lietuvoje – labai senos įvairių mokesčių rinkimo tradicijos. Įmanoma rinkti už viską. Net už nesančius daiktus, negaunamas paslaugas.
Vadinamąjį „tašką“, transliuojantį tik valstybinio radijo programą, seniai išstūmė modernūs visų bangų imtuvai ar internetas.
Tačiau net ir likęs surūdijęs „taško“ laidas, galbūt seniai paslėptas remontuojant namus, Lietuvoje teikia „paslaugą“, už kurią laiku nesumokėjus, tarpdury gali išdygti antstolis.
Taikinys – senoliai
Vilniaus Fabijoniškių pensiono direktorė Vilė Suveizdytė „Respublikai“ pasakojo, kad ši įstaiga niekada nebuvo sudariusi jokių sutarčių su viešąja įstaiga teleradijo kompanija „Hansa“, tačiau pluoštais gauna jos sąskaitas už radijo „tašką“.
Pensiono gyventojams po Naujųjų pasipylė raginimas už naudojimąsi „tašku“ 2010 metais sumokėti po 54,45 litus.
„Mūsų gyventojai vieniši, ligoti, todėl sąskaitų visiems ir nerodau - žmonėms gali ir širdis neatlaikyti, - pasakojo V.Suveizdytė. - Juk jie gyvena iš apkarpytų pensijų, kai kurie - tik iš 320-370 litų per mėnesį. Susimoka už šildymą, elektrą, komunalines paslaugas, tad maistui ir vaistams tikrai nedaug lieka. Vienai mūsų močiutei šiemet bus 100 metų, kitai - 99, tad ir tas radijas joms nelabai terūpi“.
Pensione gyvenantis 62 metų Vaclovas Valickas - jau apie du dešimtmečius nesikelia iš invalido vežimėlio, sunkiai valdo rankas. Nuolat gendančio „taško“burzgimą vyras pritildo tik gerokai paprakaitavęs lazda. Kol pataiko trinktelėti.
„Kartą tas taškas neveikė net mėnesį, dažniausiai jis įsijungia ir burzgia kas kelias valandas, o pinigus mokėti liepia, - sakė V.Valickas. - Visi aplinkui žiūri, kaip tik žmogų apiplėšti, ir pirmiausia taikosi į vargšus, kurie nežino įstatymų kaip apsiginti“.
Ponas Vaclovas nesišypso tik pradėjęs skaičiuoti pinigus aplūžusiam „taškui“. Būtinų vaistų virškinimui gerinti, valstybė nekompensuoja. Kaip ir sauskelnių, kurių pakuotė savaitei atsieina 60 litų.
„O ką man daryti su tuo radiju? Dar paduos į teismą už skolą ir iš pensijos atskaitys. Tapsiu nusikaltėliu, kuriam, nepajudančiam, gal ir viešųjų darbų sugalvos?“ - svarstė V.Valickas.
Vietoj „taško“ – skylė
Vos gavusi sąskaitas už „tašką“, pensiono vadovė V.Suveizdytė nuvyko į „Hansa“ kontorą. Kai paklausė, kokiu pagrindu apmokestinti jos senoliai, nuo atsakymo apstulbo: „Taip yra numatyta ryšių įstatymuose ir jūs už tai mokėsite, kiek reikės“.
„Dar sykį apstulbau kai man buvo pagrasinta antstoliais, - sakė V.Suveizdytė. - Pasiaiškinau su teisininkais ir supratau, kad „Hansa“ užsiima kvailių gaudymu. Jei žmogus nemoka, jie po kiek laiko atstoja. Bet juk seni žmonės paverks ir vis tiek sukrapštys tuos pinigėlius.
O jei nemokės? Gal antstoliai į varžytines perduos mūsų senelių namus, nes žmonės čia deklaravę gyvenamąją vietą? Man visa tai primena telefoninius sukčius, tik pinigai viliojami mažesnėmis sumomis“.
„Senmergė aš esu, todėl ir kieta - kaimynai pagalbos ateina“, - „Respublikai“ pasakojo tik invalido vežimėliu po namus besisukiojanti sostinės Polocko gatvės daugiabučio gyventoja Marija Juknelytė.
Moteris laidinio radijo paslaugų raštu atsisakė gal prieš 15 metų - iškart, kai tik šis aparatas gyventojams tapo neprivalomas.
Kaimynų paprašyta, M.Juknelytė ėmė domėtis, kokiu pagrindu „Hansa“ renka iš gyventojų mokesčius. Rašė raštus, prašymus, tačiau kol kas jokio atsakymo negavo.
„Kai kadaise pareikalavau išjungti man tą „tašką“, nes čia laidinio radijo net nebuvo, iš tos firmos išgirdau – „Negali būti, ateisime tikrinti“, - prisiminė M. Juknelytė. - Atėjo vyrukas, šmirinėjo, į elektros lizdus kišo radijo kaištuką, net išsigandau, kad sudegins namus.
Pagaliau rado kažkokią skylę, sako - čia tavo „taškas“. Bet ir ten - net laidų nėra! Liepė rašyti pareiškimą ir mokėti pinigus už atjungimą, nors nesu prisijungusi. Kai pasiūliau neieškoti kvailesnių už save, susigėdo ir atstojo“.
Antstolių baimė
M.Juknelytė pasakojo, kad sąskaitas gavo ne visi jos daugiabučio kaimynai - beveik vien senukai ir ligoniai. Ir raginimas sumokėti skolą moteriai pasirodė keistas – be adresato vardo ir pavardės.
„Lietuvoje labai paprasta prasimanyti pinigų - tereikia kvailiems žmonėms išsiųsti gražias sąskaitas, - piktinosi vilnietė. - Bet mano kaimynė, ligota moteris, labai išsigando, kai iš tos „Hansos“ pasipylė gąsdinimai antstoliais. Jos sūnus nubėgo į paštą ir suplojo 15 litų “už atjungimą", nors ten pas juos niekas taip pat net neprijungta“.
„Respublikos“ žurnalistas atliko eksperimentą ir, prisistatęs Polocko gatvės gyventoju, paskambino į „Hansa“ klientų aptarnavimo skyrių.
- Gavome sąskaitą už laidinį radiją, kurio neturime, tad kodėl turime mokėti?
- Todėl, kad anksčiau mokėjote.
- Bet aš su jumis nesu sudaręs jokios sutarties?
- Radijo „taškui“ ir nereikia sutarčių.
Šis mokestis yra laikomas kita paslauga ir priskaičiuojamas automatiškai, o radijo „taškas“ anksčiau visiems buvo privalomas.
Kadangi leista jo atsisakyti, kas nesinaudoja, galėjo jau seniai tai padaryti. Kas neatsijungė, tas ir moka.
- O jeigu aš skųsčiausi teismui?
- Tokių aiškintojų ir gąsdintojų teismais buvo jau labai daug, bet jie nieko nepasiekė - mes likome teisūs.
- Kas bus, jeigu pinigų nemokėsiu?
- Kaupsis skola ir jeigu ilgai nemokėsite, perduosime antstoliams. Vilniuje tokių atvejų jau yra ir tie, kas nenorėjo mokėti mums, daug daugiau sumokėjo antstoliams.
Užsukę į „Hansa“ būstinę Vilniuje, bandėme išsiaiškinti, kodėl yra verčiami mokėti 15 litų mokestį už radijo “taško" išjungimą gyventojai, kurie apie tokią paslaugą net nežino.
Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotoja, prisistačiusi tik Gražinos vardu, žurnalistui paaiškino, kad atsijungimo mokestis būtinas laidinio radijo tinklo priežiūrai, gedimams šalinti.
Lyg tyčia į „Hansa“ skyrių praėjusį penktadienį užsuko vilnietis Mindaugas Dapkūnas, kuris ėmė skųstis, kad jau prieš du mėnesius skambino į šią įmonę ir informavo apie neveikiantį „tašką“, tačiau ši paslauga neteikiama iki šiol.
„Niekas iki šios dienos neatvažiavo remontuoti, taškas neveikia, todėl atėjau pasiteirauti, kodėl verčia mokėti už sugedusį radiją, - sakė M.Dapkūnas. - Noriu atsisakyti paslaugos, bet liepia mokėti 15 litų. Už ką - nepaaiškina. Pasirodo, kad mano pranešimas dėl gedimo net nebuvo užregistruotas“.
Auksinė duomenų bazė
Teleradijo kompanijos „Hansa“ direktorius Mindaugas Antanaitis „Respublikai“ atskleidė, iš kur ši firma gavo vilniečių duomenis sąskaitoms siuntinėti, nors su jais nėra parašytos paslaugos teikimo sutartys.
„Mokestį mes imame tokiu pat pagrindu, kaip ir anksčiau „Lietuvos telekomas“. Po privatizavimo iš telekomo perėmėme ne tik visą tinklą, bet ir klientų duomenų bazę, - neslėpė M.Antanaitis. - Remiantis Civiliniu kodeksu, sutartys gali būti ne tik rašytinės, bet ir žodinės.
Tai reiškia, kad jeigu žmonės kadaise mokėjo už laidinį radiją, tai jie ir toliau arba moka, arba ne. Jei nenori, ateina ir atsisako paslaugos.
Jeigu klientas nemoka ir neatsisako paslaugos? Tai yra negerai, nes lieka mūsų duomenų bazėje kaip vartotojas. Be to, atjungimas yra nemokamas, o 15 litų mokestis imamas tik už techniko iškvietimą“.
Teleradijo kompanija „Hansa“ per laidinį radiją privalo informuoti piliečius apie pavojų karo ar stichinės nelaimės metu. Šią paslaugą už viešojo pirkimo konkurse nustatytą kainą įmonė teikia 19 savivaldybių.
M.Antanaitis sakė, kad Vilniaus miestui tai atsieina apie 5-6 tūkst. litų per mėnesį, o iš viso įmonė esą turi apie 44 tūkst. klientų.
Tuo tarpu Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, visoje Lietuvoje „Hansa“ 2010 metų gruodį turėjo vos 33 243 laidinio radijo naudotojus, iš kurių - 29 tūkst. privatūs.
Henrikas Varnas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas:
Pastaruoju metu tikrai padaugėjo Lietuvos gyventojų skundų dėl laidinio radijo mokesčio ir kiekvienas toks atvejis yra nagrinėjamas. Jeigu skundas pasitvirtina, „Hansa“ reikalauja mokesčio už nesuteikiamą paslaugą - surašome aktelį ir pridedame prie skundo nagrinėjimo.
Tai, kad „Hansa“ reikalauja mokėti pinigus net nesudarius paslaugų teikimo sutarčių, yra ginčytinas klausimas. Iš tiesų, jeigu nepasirašai, kad mokėsi, tai ir nemokėk arba atsisakyk paslaugų.
Kas apskaičiavo atsijungimo nuo „Hansa“ mokestį? Šiai įmonei nėra įpareigojimo už kažką kažko nereikalauti.Pagal įstatymus, mūsų tarnyba gali už pažeidimus taikyti net ekonomines sankcijas. Kas turi atsitikti, kad taikytume sankcijas? Turi būti kažkas baisaus.
Realių priemonių įprastai imamės prieš tuos operatorius, kurie turi įpareigojimus, tokie kaip bendrovė TEO, radijo stotys. O „Hansa“ tokių įpareigojimų neturi, nes jie nėra rinkos monopolininkai, tik vienos, dviejų programėlių transliuotojai.
Julius GIRDVAINIS
