Ją atlikusi komisija nustatė, kad egzaminas atitiko programos reikalavimus, tačiau už du sudėtingesnius uždavinius turėjo būti skirta daugiau taškų, tad sukoreguoti uždavinių įvertinimai padvigubino egzaminą išlaikiusiųjų šimtukininkų skaičių.
Nepaisant to, kad matematikos egzamino dabar neišlaiko kas trečias mokinys, jau nuo 2024 metų jis taps privalomas visiems norintiems stoti į aukštąsias mokyklas, net į valstybes nefinansuojamas vietas.
Abiturientas Armandas džiaugiasi aukštais matematikos valstybinio egzamino balais. Sako, kad jis nebuvo lengvas, bet išlaikyti galėjo kiekvienas, kas bent kažkiek ruošėsi.
„Minusai, kad buvo antra dalis tik tašku įvertinama, tai lengvų taškų buvo mažiau. Trečdalis neišlaikė, tai maniau, tą galėjo ir lemt, kad tų taškų buvo mažiau lengvų“, – sako kaunietis Armandas Stanevičius.
Tačiau daugiau nei 35 procentai, arba net 5000 abiturientų, dabar taip kaip Armandas nesidžiaugia, jie egzamino neišlaikė. Po tokių rezultatų ministrė Šiugždinienė sušaukė specialią komisiją, kad ši padarytų pakartotiną egzamino analizę. Tačiau ir po jos neišlaikiusiųjų skaičius nepasikeitė.
„Na tikrai liūdna, kad rezultatai yra blogi. Ir skirtumas tikrai didelis nuo praėjusių metų, taigi žinome, kad matematika nėra stiprioji pusė, rezultatai eilę metų blogėjo, bet tas didelis skirtumas mane labai nemaloniai nustebino“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Tiesa, paaiškėjo, kad už 2 aukštesnio sudėtingumo lygio uždavinius turėjo būti skiriama kiek daugiau taškų. Sukoreguoti uždavinių įvertinimai padvigubino egzaminą išlaikiusiųjų šimtukininkų skaičių iki 144.
„Užduotys atitinka programą, tiesiog tiek taškų, kiek buvo skirta vienam iš uždavinių, yra per mažai, turėjo būti daugiau taškų. Ties 27-uoju uždaviniu yra formuluotė, kad mokiniai tiesiog neatpažino dėl konteksto elementaraus darbo uždavinio“, – tvirtina Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada tragiškai išlaikomų matematikos valstybinių egzaminų padėtį taisyti, pirmiausia stiprindama konsultacijas mokyklose, kuriose egzaminus laikyti sekėsi prasčiausiai. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos nacionalinio mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams.
O nuo 2024-ųjų atsiras slenkstis – dešimtokai negalės pereiti į vidurinį ugdymą, neišlaikę tarpinio įvertinimo bent 4-ukui.
„Taip pat sisteminiai pokyčiai, kurie be galo svarbūs. Keičiasi egzaminų sistema, mes įvedame privalomus tarpinius atsiskaitymus, rasis du valstybiniai egzaminai. Jie abu bus valstybiniai, tačiau vienas bus išplėstinio kurso, kitas bendrojo kurso“, – aiškina J. Šiugždinienė.
Dviejų lygių matematikos valstybiniai egzaminai rasis 2025 metais. Tie, kas norės studijuoti aukštosiose mokyklose privalės rinktis išplėstini, o bendrojo kurso egzaminas bus skirtas tiems, kurie rinksis profesines mokyklas ar menų studijas.
O jau nuo 2024-ųjų matematikos egzaminas taps privalomas net stojant į valstybes nefinansuojamas vietas. Kai dabar jo neišlaiko kas trečias abiturientas.
Anot Studentų sąjungos, tokie ministerijos įgeidžiai gali sugriauti planus daugeliui studentų.
„Tas moksleivis, kuris neišlaikė matematikos egzamino, jis bent turi dar galimybę, jei jam tiesiog nepasisekė, jis gali pretenduoti į valstybės nefinansuojamą vietą, ir tada rotacijos būdu, po kurio laiko pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. Nuo 2024 metų tos durys lieka visiškai užkirstos. Yra ir nemažai klausimų, ar tikrai švietimo sistema sugeba parengti mokinį, kad jis sugebėtų išlaikyti egzaminą“, – sako Studentų sąjungos pirmininkas Vytautas Kučinskas.
Šiandien paskelbti ir kitų egzaminų rezultatai. Daug sėkmingiau abiturientams šiemet sekėsi įveikti anglų bei rusų kalbas. Taip pat istorija, fizika ir chemija. Informacines technologijas išlaikė 5 procentais mažiau nei pernai.
tik sąžiningai besimokantys turi studijuoti universitetuose, o ne pataikauti mokinių ir tėvelių kaprizams.
