Prieš keletą metų Lietuvoje prasidėjo aktyvi agitacija nemesti panaudotų baterijų į bendrus atliekų konteinerius, mat jose yra sunkiųjų metalų, kurie patekę į aplinką, ją užteršia. Vietoj to, kad nebeveikiančias baterijas išmestumėte į šiukšlių kibirą, valstybė, remdamasi Europos Sąjungos (ES) direktyvomis, ragina atnešti į baterijomis prekiaujančias parduotuves – platintojai privalo nemokamai surinkti savo parduodamus nebeveiksmingus, tačiau aplinkai pavojingus produktus. Už jų surinkimą ir perdirbimą sumokėti įpareigoti gamintojai ir importuotojai, pasak kurių, sąžiningas rinkimas juos varo į bankrotą.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento specialistas Raimondas Bogdevičius sako, kad Lietuvoje baterijos surinkinėti pradėtos tada, kai tai daryti įpareigojo ES, vėliau – Aplinkos ministras savo įsakymais, bei Seimas – atliekų tvarkymo įstatymais.
Remiantis 2006 metų rugsėjo 26 d. ES parlamento ir tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų, Lietuvoje baterijos yra surenkamos ir tvarkomos gamintojų ir importuotojų sąskaita. „Kadangi Lietuvoje nėra gamintojų, tai reiškia, kad visas išlaidas, susijusias su baterijų surinkimu ir utilizavimu padengia importuotojai. Lietuvos gyventojai gali nemokamai atnešti baterijas į visas prekybos jomis vietas – prekybininkai privalo atgal pasiimti panaudotas baterijas“, – sako R.Bogdevičius.
Baterijų surinkimą importuotojai organizuoja arba patys, arba sumoka už šias paslaugas su atliekų tvarkytojams. Sprendimą, kaip surinkti ir utilizuoti baterijas, turi priimti patys importuotojai. Juos kontroliuoja regionų aplinkos apsaugos departamentai. Jeigu importuotojas nevykdo baterijų surinkimo ir utilizavimo, jam taikomos sankcijos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Jeigu importuotojai baterijas surenka tvarkingai, ir 80 proc. savo importuotų produktų perdirba, jie yra atleidžiami nuo apmokestinamojo mokesčio baterijas importuojant.
Dažnu atveju baterijų importuotojai ne patys užsiima baterijų surinkimu, o sudaro sutartis su atliekų tvarkytojais. Taip daro ir lietuvių kompanija „Sirijus“, prieš keletą metų savo baterijų gamybą dėl ekonominių sumetimų perkėlusi į Kiniją. Bendrovės vadybininkas Rytis Koreiva pasakoja, kad jie yra sudarę sutartį su atliekų tvarkytoju „Žalvaris“, tačiau tai labai daug kainuoja. Anot jo, lietuviai kol kas nėra išsiugdę atsakomybės jausmo, todėl baterijų surenkama labai mažai. „Nepaisant to, kiek baterijų parduotuvėje surenkama, mes vis tiek mokame už atliekų tvarkytojų atvažiavimą. Pagal sutartį yra numatyta, kad jie konteineriukus parduotuvėse turi aplankyti ir ištuštinti kartą per mėnesį“, – pasakoja R.Koreiva.
Jis tikina, kad didžiausia bėda ta, kad nėra vieningos sistemos – kiekvienas importuotojas turi pats susirasti atliekų tvarkytoją, ir jam mokėti skirtingas kainas. „Jeigu būtų vieninga sistema, viskas būtų vienose rankose, būtų mažiau painiavos. Dabar mažai sąžiningumo – vieni kruopščiai laikosi įstatymo ir dėl to vos ne bankrutuoja, kiti simuliuoja, apsimeta, kad renka ir utilizuoja perdirbtas baterijas, ir klesti“, – piktinosi R.Koreiva. Anot jo, tie importuotojai, kurie sąžiningai surinkinėja baterijas, yra priversti didinti jų kainą. „Jeigu baterijos utilizavimas kainuoja daugiau, negu baterijos savikaina, tai žinoma, nelieka kitos išeities, kaip tik kelti jų kainą. Šiandien tai – neįmanoma. Todėl importuotojai ima dirbti skriausdami save, kas varo į bankrotą“, – neslepia jis.
R.Koreivos teigimu, vienos tonos baterijų importo mokestis Lietuvoje yra 500 Lt, o utilizavimas kainuoja 6 tūkst. Lt, neįskaičiuojant baterijų surinkimo išlaidų. „Nors oficialiai Lietuvoje į baterijos kainą prekyboje mokestis už jos utilizavimą nėra įtrauktas, neoficialiai žmonės už tai susimoka“, – mano pašnekovas.
Aplinkos ministerijos atstovas R.Bogdevičius pripažįsta, kad Lietuvoje dar yra kur tobulėti, šviečiant visuomenę ir tvarkant įstatymus. „Žmonių sąmonė keičiasi palaipsniui. Svarbiausia, kad žmogus nevaikščiotų ilgai, neieškotų, kur tas baterijas atiduoti. Jeigu žmogus turės galimybę arti namų parduotuvėje išmesti baterijas, tai jokių problemų kilti neturėtų“, – optimistiškai sako jis.
O kaip jūs: metate baterija į bendrą konteinerį ar desperatiškai bandote rasti specialią baterijų surinkimo vietą? Pasidalinkite savo patirtimi balsuodami apklausoje, o Pinigų kartoje šiandien dar skaitykite, kodėl baterijų negalima mesti į šiukšliadėžes, kur bei kaip jos yra perdirbamos.
