Seimas, priėmęs Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, patikslino priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, konkursų į valstybės tarnybą tvarką, nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo.
Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, be kitų įstatyme nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat turės turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų visumą, o vadovaujantys valstybės tarnautojai - taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visumą.
Pagal priimtas nuostatas bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus, taip pat tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą Vyriausybės nustatyta tvarka tikrins Valstybės tarnybos departamentas.
Už asmenų, skiriamų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ar į įstaigos vadovo pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu arba priimamų pakaitiniais valstybės tarnautojais į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, būtinų bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų turėjimą, taip pat tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą atsakys valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas.
Parlamentas pritarė nuostatoms dėl privalomų garso įrašų konkursų į valstybės tarnybą egzaminų metu. Pataisomis įtvirtinama, kad konkurso į valstybės karjeros tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas metu privalomai bus daromas egzamino žodžiu skaitmeninis garso įrašas, kuris bus pridedamas prie konkurso protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Pretendentai po konkurso rezultatų paskelbimo turės teisę susipažinti su konkurso protokolu, jo išspręstu testu ir jo egzamino žodžiu (pokalbio) dalies skaitmeniniu garso įrašu.
Taip pat nustatyta, kad, konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ar vadovo pareigas metu keliems dalyvavusiems pretendentams surinkus vienodą balų skaičių, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas bus teikiama pretendentui, ne tik atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus, bet ir atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Seimas taip pat nusprendė griežtinti nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo. Pagal priimtus pakeitimus tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, bus pradedamas, o pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimas bus tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo bus priimamas taip pat tada, kai valstybės tarnautojas bus perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje bei kai valstybės tarnautojas bus atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso).
Be to, priimtame įstatyme įtvirtinant nuostatą, kad valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija bei Valstybės tarnybos departamentas, nuspręsta nustatyti reikalavimus Valstybės tarnybos departamento direktoriui. Pagal priimtas pataisas šios įstaigos direktorius į pareigas bus priimamas ketveriems metams, tačiau jis galės būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Į pareigas priimamas asmuo turės turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 5 metų stažą valstybinėje tarnyboje ir ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Valstybės tarnybos direktorius bus priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Vyriausybės vidaus reikalų ministro teikimu.
Už įstatymo pakeitimus balsavo 63 Seimo nariai, prieš - 1, susilaikė 43 parlamentarai.
