Privačių medicinos įstaigų atstovai sako pradedantys panikuoti girdėdami sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio pasisakymus viešumoje. Jei ministras įgyvendintų savo sumanymus, anot verslininkų, pacientai netektų teisės rinktis, mažėtų investicijų lygis, o kai kurios privačios medicinos paslaugas teikiančios įmonės žlugtų.
Tokį savo nerimą šiandien susitikime su žiniasklaida išsakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų (LPSPA), Nacionalinės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat Nacionalinės privačių ligoninių asociacijos atstovai.
LPSPA prezidentas Laimutis Paškevičius sako, kad nuo metų pradžios privačios medicinos įstaigos nepratęsė sutarčių su Valstybine ligonių kasa, nors šiuo metu teikia paslaugas, kurios pagal dabartinę tvarką yra kompensuojamos valstybės, besivildamos, kad už jas bus atsiskaityta. Jis pasakoja, kad paprastai tokiu metu privačios medicinos įstaigos jau turėdavo preliminarias sutartis, o jas pasirašydavo kovo mėnesį. Paklaustas, ar Valstybinei ligonių kasai nepratęsus tokių sutarčių su medicinos verslo atstovais šiemet, išlaidas, patirtas už suteiktas paslaugas, verslininkai nurašys nuostoliams, jis tvirtino neatmetantis galimybės, kad bendrovės kreipsis į teismą.
„Kai kuriose anksčiau sudarytose sutartyse yra numatyta, kad jų nepratęsus bus kompensuojama dalis iki tol suteiktų paslaugų. Kitos bendrovės gali kreiptis į teismą, nes nebuvo užtikrinti jų teisėti lūkesčiai“, - aiškina jis.
Žlugs ne visi
Ne visų privačių medicinos įstaigų laukia vienodas likimas, jei jos būtų išbrauktos iš nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos. Didžiuosiuose miestuose veikiantys medicinos centrai ir klinikos pagrindinę dalį pajamų stengiasi gauti iš tiesioginės savo veiklos, kurios paslaugų valstybė nekompensuoja. L. Paškevičius teigia, kad pavyzdžiui, jo vadovaujamo „Medicinos diagnostikos ir gydymo centro“ pajamų dalis, gaunama už valstybės kompensuojamas paslaugas sudaro apie 20 proc. visų pajamų. Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ generalinio direktoriaus patarėja Ieva Rasimaitė tvirtina, kad didžiąją dalį pajamų įstaiga gauna iš medicinos turistų.
Tuo tarpu konsultacinių klinikų tinklo Druskininkuose, Alytuje bei Šilutėje „Medea“ vadovė Jūratė Dambravienė sako, kad be pajamų už kompensuojamas paslaugas iš valstybės, įmonei tektų užsidaryti. Ji patvirtino, kad jau dabar galvoja apie galimybę verslą parduoti.
„Jau anksčiau esame pardavę dalį savo verslo, nes supratome, kad tiesiog nepajėgiame tiek visko padaryti. Tačiau dabartinė ministro retorika mums kelia paniką, jau dabar esame sustabdę savo planines investicijas, kurių vertė apie 2,5 mln. litų. Nors ir sutartis su bankais esame pasirašę, bet net ir jie mūsų klausia, kad dabar bus. Mes patys nežinome“, - pasakoja ji ir patvirtina, kad išbraukus privačias medicinos įstaigas iš nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos labiausiai nukentėtų regionų pacientai, nes jie galimybės rinktis neturėtų visai.
L. Paškevičius pastebi, kad planuotas investicijas sustabdė dauguma privačių medicinos įstaigų, nepaisant to, kokią dalį pajamų jos gauna iš valstybės kompensuojamų paslaugų.
Su verslu nekalba
„Mes nežinome, kas bus. Ministras su mumis nesikalba ir mes nežinome tų baisių skaičių, kuriuos jis visiems rodo. Mane stebina, kad privatų Lietuvos medicinos sektorių jis lygina su JAV rinka, o valstybinį su – Didžiosios Britanijos, tačiau niekuomet nežiūri į Europos Sąjungos vidurkį“, - tvirtina jis.
Anot L. Paškevičiaus, privačioms medicinos paslaugų bendrovėms iki šiol buvo sudėtinga konkuruoti su valstybinėmis medicinos įstaigomis, nes pastarosios gyvena iš biudžeto.
„Pavyzdžiui, valstybinės institucijos neskaičiuoja ilgalaikio turto nusidėvėjimo, ką darome mes. Juk mums kiekviena investicija kainuoja brangiai, mes negalime pretenduoti į valstybės dotacijas. Į šią veiklą žiūrime kaip vadybininkai, o ne gydytojai. To ministrui trūksta“, - priduria jis.
Ypač L. Paškevičių piktina V. Andriukaičio požiūris į „padėkas“ gydytojams už suteiktas paslaugas.
„Tai yra kyšis. Kalbama, kad pas mus tokia atsidėkojimo kultūra. Bet kodėl peržengus privačios klinikos slenkstį ta mūsų kultūra pasikeičia? Mums tai tikrai nepadeda, nes kai norime pasamdyti aukštos kvalifikacijos chirurgą, jis prašo 15-20 tūkst. litų atlyginimo. Taip yra todėl, kad valstybinėje ligoninėje jis gauna 6 tūkst. litų ir dar dvigubai tiek „po stalu“, - sako jis.
Medicina bus nemokama
Ekonomika.lt primena, kad ministras V. Andriukaitis tvirtina, jog Valstybinės ligonių kasos lėšos negali būti skiriamos privačioms medicinos įstaigoms, o priemokų už paslaugas valstybinėje poliklinikoje negali būti. Jis taip pat žiniasklaidai teigė artimiausiu metu atliksiantis visos sveikatos sistemos „inventorizaciją“ ir mato galimybę „suvaldžius dabartinį lėšų švaistymą“ gydymo paslaugas padaryti nemokamas.
„Didžiausias iššūkis – suvaldyti neribotą privačių medicinos įstaigų steigimąsi ir jų aplikacijas į ribotą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Todėl jų steigimąsi reikia išdėlioti teritoriniu principu: leisti steigtis ten, kur sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra prastas. Iki kovo pabaigos VLK turi pasirašyti naujas sutartis dėl PSD lėšų skirstymo, todėl iki tol turi atsirasti teisė pasakyti, kokių paslaugų reikia ir jas pirkti racionaliai“, - teigia ministras.
Anot V. Andriukaičio, fenomenalu, kad privačios įstaigos, viliodamos pacientus įvairiomis nuolaidomis reklamuojasi, esą teikia nemokamas paslaugas.
„Jų įvardijamos nemokamos paslaugos yra finansuojamos iš PSDF, kaip ir viešosiose gydymo įstaigose. Jeigu pretenduojama į nemokamas sveikatos priežiūros draudimo kompensuojamas paslaugas, privatus verslas negali užsiimti dempingu. Jeigu privatus verslas nusprendžia teikti viešas paslaugas, jas turi teikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir viešasis sektorius“, - tvirtina jis.
V. Andriukaitis taip pat ragina skirti kyšį nuo dovanos: „Žmonės kartais nori atsidėkoti, taip yra visame pasaulyje. Tai yra labai žmogiška, iš to nereikia daryti negražios diskusijos“, - yra sakęs jis.
