Penktadienį Italijos mieste Parmoje 53 Europos ir Azijos valstybių, taip pat ir Lietuvos, atstovai pritarė planui, kaip sumažinti aplinkos riziką sveikatai. Skaičiuojama, kad įgyvendinus visas priemones sergamumas sumažėtų maždaug 40 procentų.
„Ekonominės krizės laikotarpis įgyvendinti pokyčius yra tinkamas. Jis leis pasižiūrėti į sveikatos politiką kitaip“, - sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorė Siuzana Jakab (Zsuzsanna Jakab) penktadienį pasibaigus PSO konferencijai Parmoje.
Ministrų lygmeniu išdėstytiems tikslams moralinį pritarimą pareiškė ir neseniai dirbti pradėjęs Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Džonas Dalis (John Dalli). Bet jis sakė dar negalintis vertinti, kuriems deklaracijos, kuri yra valstybių pareikštas geros valios aktas, punktų vertėtų tapti Europos Sąjungos (ES) narėms teisiškai privalomomis direktyvomis.
„Ir apgailestauti dėl to negaliu, nes dirbtu dar visai neseniai“, - skėsčiojo rankomis naujasis eurokomisaras.
Tuo tarpu PSO Europos regiono direktorė sakė, jog ES lyderystės tikėtųsi įveikiant aplinkosaugos problemas, chemizacijos keliamus iššūkius.
Lietuvai atstovavęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Audrius Ščeponavičius komentuodamas deklaraciją teigė, kad joje aptariamas aplinkos rizikos mažinimas sveikatai.
„Ir pranešimuose, konferencijos metu buvo minima, kad aplinka daro įtaką 25 proc. gyventojų sveikatos, taigi tai yra labai svarbu. Buvo pateiktas Didžiosios Britanijos pavyzdys, kad jeigu pavyktų sumažinti socialinius skirtumus, tai galima net iki 40 proc. sumažinti sergamumą“, - sakė A. Ščeponavičius.
Pasak SAM atstovo, PSO atkreipia dėmesį į labai didelį sergamumą neinfekcinėmis ligoms ir akcentuoja fizinio aktyvumo skatinimo svarbą.
„Jei fizinį aktyvumą padidintume 25 proc., tai 40 proc. sumažėtų širdies ir kraujagyslių, protinių ligų, nutukimo rizika. Kalbama apie tai, kad jeigu žmogus dirba, mokosi iki 2,5 km atstumu nuo namų, tai jis turėtų vaikščioti pėsčias į darbą, jei iki 5 km - dviračiu važiuoti ir tik didesnius atstumus įveikti viešuoju arba savo asmeniniu transportu“, - dėstė A. Ščeponavičius.
Pasak jo, kalbama ir apie būtinybę iš gyvenamosios, darbo, mokymosi aplinkos šalinti tokias medžiagas kaip asbestas.
„Aptarta ir elektromagnetinių laukų kontrolė. Lietuvai tai yra labai aktualu, nuolat girdime apie antenas ant stogų ir panašiai. Skatinama plačiau tirti, daugiau dėmesio skirti elektromagnetinių laukų kontrolei“, - sakė A. Ščeponavičius.
SAM atstovo teigimu, deklaracijoje akcentuojamos ir geriamojo vandens, sanitarijos problemos.
„Lietuvai sanitarijos klausimai yra labai aktualūs. Nes dalis mūsų mokyklų dar turi lauko tualetus. Būtų gražu, jei, kaip pasižadama deklaracijoje, iki 2016 metų tokių nebeliktų“, - teigė A. Ščeponavičius.
