Susisiekimo ministerija siūlymu, Kelių transporto kodekso pakeitimais numatytos esminės šio verslo sąlygos, leidimų vežti keleivius išdavimo ir panaikinimo tvarka, įtvirtinama viešųjų paslaugų galimybė.
Anot rengėjų, šių metų balandžio duomenimis, iš 306 maršrutų 61 buvo sustabdytas dėl pandemijos ir vežėjai jų vis dar neatnaujina. Manoma, kad šie maršrutai nėra finansiškai naudingi, todėl įsigaliojus kodekso pakeitimams tokie maršrutai vyktų viešųjų paslaugų būdu ir būtų finansuojami valstybės lėšomis.
Preliminariais skaičiavimais, kitąmet tam reikėtų papildomai apie 1 mln. eurų.
Vienas esminių reikalavimų vežėjams – keleivių vežimo užtikrinimo garantija. Vežėjui nutraukus veiklą ir neužtikrinant reguliarumo prarandama visa arba dalis garantijos, skirtos viešosioms paslaugoms finansuoti.
Siūloma Lietuvos transporto saugos administraciją paskirti viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais organizatore – ji nustatytų vežimų poreikį, išduotų leidimus, keistų ir panaikinti maršrutus. Šiuo metu šias sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.
Siūloma, kad parenkant naujus vežėjus atitinkantieji reikalavimus galėtų vežti be konkurso. Ji taip pat turėtų užtikrinti neįgaliųjų vežimą, autobusai būtų ne senesni kaip 14 metų, o nuo 2026 metų sausio – 10 metų.
Be to, jei šalia maršruto yra sveikatos įstaiga, turi būti numatomas tarpinis punktas ją pasiekti, jei tai nekeičia maršruto trajektorijos.
Ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutarties turinį, galimybę savivaldybėms nustatyti detalesnes keleivių ir bagažo vežimo taisykles, suvienodinti reikalavimus autobusų stotims.
Kodekse šiuo metu aprašytas tik savivaldybių institucijų viešųjų paslaugų organizavimas, o tolimojo susisiekimo veikla nėra įtvirtinta, nenumatyti ir maršrutų kriterijai.
