Vaizdo kameras uostamiestyje stebėję neįgalieji po Naujųjų gali papildyti bedarbių gretas.
Pinigų už darbą mokėti neįgaliųjų įmonė sako neturinti, tad lėšų nebent galėtų skirti savivaldybė.
57 mieste įrengtas vaizdo kameras vasarą pradėjo stebėti šeši fizinę negalią turintys žmonės. Jie pakeitė iki tol operatoriais dirbusius pareigūnus. Klaipėdos policijos vadovai sako patenkinti neįgaliųjų darbu.
„Jie šias funkcijas atliko visai neblogai. Jeigu tektų patruliams vėl stebėt tas kameras, tai gatvėse galbūt vienu kitu patruliu mažiau būtų“, – kalbėjo Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovas Albinas Strumyla.
Tyrimai rodo, kad fizinę negalią turinčių žmonių darbas 25 proc. procentais efektyvesnis nei pareigūnų.
Tačiau po Naujųjų neįgalieji gali būti atleisti, mat iki šiol už darbą mokėjusios neįgaliųjų socialinė įmonė „Eurotela“ ir bendrovė „Lyderio akademija“ sako daugiau nebegalinčios to daryti.
„Mes ir taip jau finansavom apie 50–60 tūkstančių litų. Paprasčiausiai neįgaliųjų socialinės įmonės neturi tokių lėšų“, – teigė įmonės „Eurotela“ vadovas Nerijus Briedis.
Pagalbos neįgalieji kreipėsi į savivaldybę, prašydami skirti bent 7 tūkst. litų per mėnesį, tačiau valdininkai informavo, kad dėl sunkmečio kitų metų biudžete nenumatyta lėšų sumokėti už jų paslaugas.
Žurnalistams valdininkai teisinosi,esą įvyko nesusipratimas.
„Tas atsakymas, kurį gavo neįgalieji, manau, bus greitai atšauktas. Mes dar formuojam kitų metų biudžetą ir sakyti, kad nėra numatyta lėšos, būtų neteisingai. Diskusijos metu gal ir paaiškės, kad galima išnagrinėti tą klausimą ir galima finansuoti tokius dalykus“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojasViačeslavas Karmanovas.
Tuo metu Kaune ir Vilniuje vaizdo kamerų stebėjimą neįgaliesiems ir dabar finansuoja savivaldybės.
Marija Gabrienė
LTV naujienų tarnyba
