Be šio žmogaus mūsų kelias į Europos Sąjungą (ES) ir NATO būtų buvęs sunkesnis, pabrėžė užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė, Seimo Europos informacijos centre pristatant pirmojo Lietuvos ambasadoriaus ES ir NATO Adolfo Venskaus prisiminimų knygą "Gyvenimui aš dėkingas už viską".
Pasak viceministrės, A. Venskus pirmasis vedė Lietuvą į ES ir transatlantinį bendradarbiavimą. Tai yra tas atvejis, kai žmogiškasis faktorius turėjo didelę reikšmę.
Penktadienį savo atsiminimais apie iškilų Lietuvos diplomatą pasidalijo europarlamentaras Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, pirmasis atkurtosios Lietuvos užsienio reikalų ministras europarlamentaras Algirdas Saudargas.
1991 metais A. Venskus buvo paskirtas Lietuvos įgaliotuoju atstovu ryšiams su Europos Parlamentu ir Europos Taryba, kiek vėliau - ambasadoriumi prie ES ir NATO. Šias pareigas jis ėjo iki 1995 metų.
Iki pat mirties A. Venskus buvo Lietuvos ambasados Prancūzijoje garbės patarėjas Europos klausimais.
A. Venskaus pastangomis 1991 metų rugpjūčio 27 dieną Europos Bendrijos pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tarpininkaujant ambasadoriui, Europos Bendrijos nusprendė pagalbą Lietuvai teikti per programą PHARE, bet ne TACIS. Tai reiškė, jog Lietuva priskirta Vidurio Europos šalims, bet ne buvusioms SSRS respublikoms.
A. Venskus prisidėjo prie to, kad 1992 metų kovo 13-16 dienomis tuometis NATO generalinis sekretorius Manfredas Verneris lankytųsi Lietuvoje. Po dvejų metų Lietuva pasirašė pirmąją karinio bendradarbiavimo sutartį su NATO nare Danija. 1994 metų pradžioje Lietuva prisijungė prie NATO programos "Partnerystė taikos labui". Tų pačių metų lapkričio 18 dieną Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos ir NATO individualią programą "Partnerystė taikos labui". A. Venskaus pastangomis organizacija šiai programai pritarė lapkričio 23 dieną.
A. Venskaus atsiminimus užrašė ir spausdinti parengė Paryžiuje gyvenantis rašytojas ir žurnalistas Valdas Papievis. Knygą 2009 metais išleido leidykla "Margi raštai".
