Gegužės 26 d., trečiadienį, 16 val. Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) pristatomos dvi Vyatuto Šerio kūrybai skirtos knygos „Vytautas Šerys. Visa apie nieką. Poezija, piešiniai“ (sudarytojai Ieva Pleikienė ir Antanas A. Jonynas, dailininkas Romas Orantas) ir „Vytautas Šerys. Šviesos ir šešėlių medžioklė. Medinės skulptūros“ (sudarytoja Ieva Pleikienė, dailininkas Bronius Leonavičius).
Knygas išleido Dailininkų sąjungos leidyka artseria, spausdino UAB „Sapnų sala“.
Vytautas Šerys (1931–2006) – skulptorius, tapytojas, poetas. Gimė 1931 m. sausio 24 d. Naujasėdžio (Naujasodžio) kaime, Anykščių r. 1956 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą, nuo 1957-ųjų pradėjo dalyvauti parodose. 1967 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, nuo 1989 m. – grupės „24“ narys. 1995 m. jam paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. V. Šerio kūryba užima išskirtinę vietą XX–XXI a. sandūros Lietuvos dailėje. Jos pradžia siejama su XX a. šeštajame dešimtmeyje vykusiu meninės raiškos atsinaujinimu.
Dailininkas buvo apdovanotas įvairialypiu menininko talentu, turėjo absoliučią plastinę klausą, jam pakluso ne tik kaltas, teptukas, bet ir poetinis žodis. V. Šerį galima pavadinti dailininku poetu – žodžio ir vaizdo raiška jo kūryboje neatsiejamos. Žodžiai tarpsta formose ir formos, vaizdai įprasmina žodžius. Formų, žodžių, spalvų ir linijų dermėje atsiskleidžia menininko kūrybos esmė, paženklinta dramatizmo, skaidraus svajingumo ir didžiulio energijos užtaiso.
Knygoje „Vytautas Šerys. Visa apie nieką. Poezija, piešiniai“publikuojama apie 100 V. Šerio eilėraščių ir apie 50 piešinių. V. Šerio eilėraščius atrinko ir knygą sudarė poetas Antanas A. Jonynas. Menotyrininkė Ieva Pleikienė kartu su V. Šerio kūrybos palikimo saugotoja Judita Šeriene iš gausau rašytinio archyvo parinko dailininko minčių, kurios atspindi jo gyvenimo ir kūrybos kelią.
Knygoje „Vytautas Šerys, Šviesos ir šešėlių medžioklė, Medinės skulptūros“ repriodukuota apie 150 dailininko medinių skulptūrų (fotografas Kęstutis Stoškus). Pasak knygos teksto autorės I. Pleikienės, „pažvelgti naujai į gerai pažįstamus kūrinius skatina po dailininko mirties į akiratį patekę jo eskizų aplankai – kasdienės vaizdinės ir verbalinės minčių fiksacijos, balansuojančios tarp darbo užrašų ir dienoraščio. Juose vyksta intensyvi diskusija su pačiu savimi. Matyti kaip rutuliojasi dailininko mintis, formuojasi ir transformuojasi sumanymai, skleidžiasi žodžio ir vaizdo sąsajos. Konstrukcinis Vytauto Šerio mąstymas didžia dalimi remiasi į du klodus: kaimo architektūros struktūras ir krikščioniškuosius simbolius. Kiek silpniau, bet kartu akivaizdžiai, jį veikia natūros motyvai. Kartais dėmesį patraukia įvairių technikos prietaisų konstrukcinė sąranga ar formos.“
Knygoje spausdinami V. Šerio kolegų ir draugų – Alfonso Andriuskevičiaus, Viktoro Liutkaus ir Algimanto Jono Kuros atsiminimai, archyvinės šeimos nuotraukos ir išsamus kūrinių katalogas bei informaciniai priedai (biografija, personalinių ir grupinių parodų sąrašai, rinktinė bibliografija), yra santrauka anglų kalba.
Abi knygos yra iš serijos „XX–XXI a. sandūros dailė“, kurią Dailininkų sąjungos leidykla artseria pradėjo leisti 2008 m. Serijos projekto vadovė Danutė Zovienė, dailininkas Eugenijus Karpavičius (1956–2010), dizainienė Ramunė Januševiūtė.
Knygų leidybą rėmė LR kultūros ministerijos Leidybos programa, Kultūros rėmimo fondas ir Vytauto Šerio šeima bei privatūs rėmėjai.
