Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V.Putvinskio g. 55, Birželio 20 dieną, 17 val., Žiemgalos leidykla rengia Juozo Brazausko knygos “Dailininkė Marcė Katiliūtė” pristatymą. Renginyje dalyvaus recenzentai, autorius bei leidėjas. Svečiuosis etnografinio ansamblio „Žaisa“ atlikėjai.
Leidinyje pateikta dailininkės bibliografija, kūrinių reprodukcijos, katalogas.
Menininkės kūrybinį palikimą papildo jos užrašai, savianalizei skirti dienoraščio puslapiai, laiškai. Juose ypač daug jaudinančių minčių, padedančių geriau pažinti dailininkės pasaulėjautą, jos pažiūras, kūrybos sumanymus. Šioje monografijoje Marcės Katiliūtės dienoraštis ir užrašai panaudoti pirmą kartą.
Marcė Katiliūtė (g. 1912 m.) – viena ryškiausių tarpukario Lietuvos jaunosios kartos menininkių. Kilusi iš provincijos, nuosekliu darbu siekė visapusiškai kūrybiškai subręsti ir realizuoti save, pelnyti kūrybinį pripažinimą. Deja, ankstyva mirtis neleido jai pilnai atskleisti visų kūrybinių pastangų, sulaukti pripažinimo. Jis atėjo jau po dailininkės mirties. 1937 m. Paryžiuje, pasaulinėje meno ir technikos parodoje jos grafikos darbai pelnė aukso medalį.
M. Katiliūtė savo gyvenimu ir kūryba norėjo paneigti primestą nuomonę apie moteris menininkes. To meto dailininkai vyrai į moteris kūrėjas žiūrėjo skeptiškai. M. Katiliūtė skaudžiai išgyveno dėl to, kad nebuvo išleista mokytis į Prancūziją. Tai viena iš priežasčių, kodėl dailininkė 1937 m. balandžio 5 d. pasitraukė iš gyvenimo. Marcei Katiliūtei, kuriai svarbiau už viską gyvenime buvo menas, moters ir menininkės vaidmenys tarpusavyje derėjo sunkiai.
Neįprastas buvo ir M.Katiliūtės kūrybos kelias – grafikės ir tapytojos. Jos talentas labiausiai atsiskleidė linoraižiniuose. Išbaigtų grafikos darbų nėra daug, bet geriausi jų ryškiai saviti. Sovietmečiu Marcė Katiliūtė buvo žinoma kaip talentinga grafikė, ypač akcentuoti socialiniai jos raižinių motyvai. M. Katiliūtės tapyba buvo gana neįprasta ir todėl nepripažinta. Šioje srityje dailininkė žengė tik pirmuosius žingsnius. Didžiausią jos kūrybinio palikimo dalį sudaro eskizai ir piešiniai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, atgijo susidomėjimas ir Marcės Katiliūtės tapyba.
