Šiuo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad moteriai, turinčiai nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kitoms moterims, neturinčioms darbo ar tarnybos santykių, tačiau turinčioms reikalingą socialinio draudimo stažą, motinystės išmoka nėra mokama, jei teisės į išmoką atsiradimo momentu jos nėra apdraustos motinystės socialiniu draudimu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio įregistruotais pakeitimais siūloma nustatyti, kad motinystės socialinio draudimo išmoka būtų mokama ir toms moterims, kurios nėštumo laikotarpiu tapo neapdraustu asmeniu.
Vadinasi, moteris išmokas galėtų gauti nepaisant jos darbinės veiklos formos, net jei dėl objektyvių priežasčių (atleidimo, pasibaigusių darbo santykių, darbdavio bankroto, nutrūkusios sportinės ar kitos savarankiškos veiklos ir kt.) jos nebeatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos – būti apdraustai motinystės socialiniu draudimu.
Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją taip pat bus papildyta motinystės socialinio draudimo apibrėžimą nurodant, kad motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais ne tik kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį, bet ir šiame įstatyme nustatytais atvejais užtikrina nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.
Didintų ligos išmokas
Taip pat siekiama užtikrinti, kad asmuo, kuriam nustatytas patologinis potraukis į azartinius žaidimus, turėtų teises į laikiną nedarbingumą gydymosi specializuotame stacionare metu.
Šiuo pakeitimu sudaromos vienodos sąlygos kitų psichikos sutrikimų turintiems asmenims, skatinama tokius asmenis gydytis nuo patologinio potraukio į azartinius lošimus, išduodant jiems nedarbingumo pažymėjimą ir kompensuojant jų gydymosi metu prarastas pajamas.
Dar vienas siūlymas – dvigubai (nuo 14 iki 28 kalendorinių dienų) prailginti ligos išmokos mokėjimą asmenims, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarines priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi nuo priklausomybės sindromo vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
Norima įteisinti ir galimybę budintiems globotojams gauti ligos išmoką už vaikus, kuriais jie rūpinasi, jei šie serga. Taip būtų sudaryta galimybė slaugyti globojamus vaikus jiems susirgus, gauti ligos išmoką už šių vaikų slaugymą ir kartu turėti pateisinamą pagrindą neatvykti į darbą, jei jį turi. Tikimasi, kad siūlomas įstatymo pakeitimas padės patenkinti budinčių globotojų poreikius ir paskatins daugiau asmenų užsiimti šia veikla.
Planuojama, kad įstatymo projektui įgyvendinti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto papildomai iš viso prireiks apie 700 tūkst. eurų, iš jų: apie 174 tūkst. eurų – motinystės išmokoms, apie 120 tūkst. eurų –ligos išmokoms besigydantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, apie 355 tūkst. eurų – ligos išmokoms besigydantiems nuo patologinio lošimo ir apie 36 tūkst. eurų – ligos išmokoms budintiems globotojams.
Sulaukė abejonių
Pristačius įstatymo projektą Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaityė-Abramikienė sveikino tokius siūlymus, tačiau abejojo, ar labai daug bus tų moterų, kurios jau turėjo darbo stažą ir nėštumo metu jo neteko.
„Ar nėra taip, kad kur kas daugiau yra tokių moterų, kurios verčiamos dirbti pagal verslo liudijimą, nors turi nuolatinį darbą. Kaip suprantu, į jūsų siūlomų pakeitimų akiratį tai nepatenka. Kaip reikėtų vengti tokios diskriminacijos?“ – klausė ji.
Anot L. Kukuraičio, tokius spaudimo atvejus reikėtų spręsti kitais būdais, taip pat kartu patikslino, kad šiuo metu apie trečdalis moterų neturi pakankamo stažo, kad gautų socialinio draudimo išmokas. „Čia patenka ir tos, kurios nedirba, ar dirba pagal kitas veiklos formas“, – patikslino jis.
Dėl numatomo finansavimo besigydantiems priklausomybę nuo lošimo abejonių pažėrė ir konservatorius Mykolas Majauskas.
„Verslas, kuris organizuoja lošimus, pelnosi iš to ir sukuria neigiamas pasekmes visuomenėje pripratindamas žmones prie lošimų iki tokio lygio, kad jie tampa priklausomi. Ir už šių žmonių gydymą, pagalbą tokiems žmonėms turi susimokėti visi mokesčių mokėtojai, kurie su tuo visiškai nėra susiję, net gal nebuvę lošimo namuose. Dėl to, mano manymu, turėtų būti apsvarstytas didinamas lošimų namų apmokestinimas, kurie sukelia šias neigiamas pasekmes“, – dėstė jis.
Po pristatymo už įstatymo pakeitimus vieningai balsavo 80 Seimo narių. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti spalio 22 d.
