Kaip sėkmingai įsitvirtinti rinkoje, išstūmus iš jos konkurentus? Pasitelkti rinkodaros specialistus ar tiesiog kam reikia kiek reikia „atsidėkoti“? „Nebeturiu Šiauliuose rinkos, nes mus tiesiog išstūmė iš jos, – teigė visoje Lietuvoje fotografijos paslaugas mokykloms ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms teikiančios bendrovės atstovė. – Ne lietuvių firma ėmėsi, pavadinkime, labai agresyvių rinkodaros priemonių.“
Aukso gysla
Klasės draugų nuotraukos, kalendoriukai, nuotraukos-lipdukai, raktų pakabukai, šaldytuvo magnetukai, net rašikliai su tavo atvaizdu. Bet kuris vaikas, ypač piešmokyklinio amžiaus, norėtų turėti visą šį rinkinį. Užsisakyti keletą nuotraukų net neapsimoka, nes perkant nuotraukų komplektą gerokai pigiau – tik 32 Lt.
Įsivaizduokime, kad grupėje yra 20 vaikų. Tarkim, visi jie užsisako šį komplektą. Pajamos už porą valandų – per 600 litų. O kiek tokių grupių vaikų darželiuose ar mokyklose! Porą kartų spragt fotokamera ir apvali sumelė kišenėje.
Kaip patekti į šitą tikrai pelningą rinką? Ne paslaptis, kad vaikai, tiksliau, jiems nuolaidžiaujantys tėvai – neišsemiamas pinigų šaltinis. O patekti į ugdymo įstaigas tikrai sudėtinga.
„Neįsileidžiame į darželį jokių prekybininkų – nei įvairių prekių platintojų, nei fotografų, nebent „kultūrininkus“. Jei koks nors teatriukas ar mini cirkas atvažiuoja, auklėtojos surenka pinigėlius už minimaliai – nuo lito iki keturių – kainuojančius bilietus. Neprivalu žiūrėti jų pasirodymo. O jei kokia nors grupė sugalvoja nusifotografuoti, tegul eina į fotoateljė. Tai jau pačių tėvelių reikalas“, – pasakojo vieno iš miesto centre esančių darželių vedėja.
Kad sunku ugdymo įstaigoms įsiūlyti savo paslaugas, patvirtino mieste fotografijos paslaugas teikiantis Jonas. „Yra mokymo įstaigų, kur kategoriškai atsisako įsileisti. Toms, kurios leidžia fotografuoti, palieku simbolinių dovanų – puodelį su mokyklos atvaizdu ar dar ką nors“, – pasakojo fotografas.
O gal, kad patektum į ugdymo įstaigą, puodelio neužtenka?
Parama mokykloms
„Braliukų“ latvių „Marites“ fotokompanijos darbo metodai išties pasiteisino – prieš sutikdamas vaiką fotografuoti pasirašai, kad sutinki, jog tavo vaikas būtų fotografuojamas, tada pateiki pageidavimą, kad padarytų tam tikro formato nuotrauką, o atėjęs jos atsiimti gauni storiausią voką grožybių. Bet kuris vaikas, išvydęs rašiklį ar magnetuką su savo atvaizdu, kaipmat jų užsigeis. Fotokompanijai pelnas garantuotas – nedidelės verslo gudrybės veikia. Tiesa, neprivalu pirkti nuotraukų komplekto – duodama laiko apsispręsti.
Kaip mūsų kaimynai sugebėjo „okupuoti“ Šiaurės Lietuvą, iš jos išstumdami mūsiškius fotografus? „Yra lietuvių fotografų, teikiančių šias paslaugas Šiauliuose, bet mus išstūmė, – sako visoje Lietuvoje fotografijos paslaugas mokykloms ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms teikiančios bendrovės atstovė. – Ne paslaptis, kokiais būdais jie braunasi į rinką. Nenorėčiau to komentuoti.“
Kategoriškai prašiusi neminėti mokyklos pavadinimo, jos direktorė atskleidė kortas: „Mums sumoka dalį pinigų – tam tikrą procentą nuo bendros už nuotraukas surinktos sumos. Tai savotiška parama mokyklai, nes dažnai prireikia grynųjų, tarkim, tortui sporto varžybų nugalėtojams nupirkti ar paprasčiausiai kopijavimo popieriui įsigyti. Galėtume tuos pinigus įforminti kaip labdarą, bet kam tas popierizmas.“
Paklaustas, ar susimoka mokymo įstaigai tam tikrą „mokestį“, latvių fotokompanijos „Marites“ atstovas Aleksandras tai, aišku, kategoriškai paneigė ir tuoj pat ėmė vardyti dovanas, kuriomis atsilygina: „Padovanojame mokyklai fotoknygą, nufotografuojame nemokamai visą kolektyvą, auklėtojai gauna nemokamai po klasės nuotrauką...“
„99 proc. yra jų vaikai“
Yra ir daugiau latvių fotokompanijos „nuodėmių“. Šiauliečiai tėvai, vedantys dvi savo dukras į darželį, buvo ir maloniai, ir nemaloniai nustebę, radę savo dukters nuotrauką reklaminiame fotokompanijos kataloge. „Aišku, dukra džiaugėsi, radusi savo nuotrauką kataloge, smagu buvo ir mums, bet iškart kilo klausimas – kaip ta nuotrauka galėjo patekti į katalogą, jei mes prieš fotografuojant raštu sutikome leisti fotografuoti, bet ne publikuoti reklaminiame leidinyje?“ – stebėjosi mergaičių tėvai.
Fotokompanijos tinklalapyje galima išvysti ir vienos iš miesto mokyklų nuotrauką – didelio formato nuotraukų stendą. Negi visų joje esančių vaikų tėvai davė sutikimą viešai publikuoti savo atžalos nuotrauką?
Fotokompanijos atstovas Aleksandras telefonu sakė nežinąs, kaip minėtos mergaitės nuotrauka galėjo patekti į katalogą, ir teigė, kad jame esančių vaikų nuotraukos „99 proc. yra jų vaikai“. „Mes prašome tėvų sutikimo publikuoti jas reklaminiame kataloge. Jei sutikimo nėra, nenurodomas nei vaiko vardas, nei pavardė, nei mokymo įstaiga“, – sakė jis. Tačiau jei sutikimo nėra, kaip apskritai galima viešai publikuoti vaikų nuotraukas?
Vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą
„Kiekvienas fotografuojamas žmogaus turi teisę pasirinkti, ar jo atvaizdas gali būti demonstruojamas, spausdinamas ir ar jis apskritai nori būti fotografuojamas“, – teigia Eglė Šimkevičienė, Lietuvos teisininkų draugijos Šiaulių skyriaus vicepirmininkė.
Anot teisininkės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje nurodyta, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį gyvenimą arba neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat numatyta, kad vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą. Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai atvaizdas panaudojamas reklamai, reikalingas specialus sutikimas. Fotografuojamas asmuo turi būti informuotas apie komercines jo atvaizdo panaudojimo aplinkybes ir savo valia nuspręsti, ar sutinka tokioje veikloje dalyvauti. Šią išvadą minėtas teismas padarė tam, kad asmuo būtų apsaugotas nuo galimų finansinių nuostolių, susijusių su neteisėtu jo atvaizdo panaudojimu komerciniais tikslais. Fotografui turi būti aiškiai žinoma fotografuojamo asmens nuostata dėl tolimesnio nuotraukų viešinimo. Tad net ir sutikus, kad vaikas dalyvautų fotosesijoje, dar nereiškia, jog tokios nuotraukos vėliau gali būti panaudotos reklamai.
Net ir viešoje vietoje esantys vaikai nepraranda savo privatumo, todėl turi būti paisoma atvaizdo savininko ir (ar) vaiko tėvų (globėjų) valios dėl atvaizdo fiksavimo ar jo panaudojimo sąlygų. Tad jeigu pašaliniai asmenys fotografuoja mažamečius ir tokiose nuotraukose fiksuojamas ne bendras vaizdas, o galima aiškiai įžiūrėti vaikus, jų veidus, tėvai pirmiausia gali įspėti fotografą, kad jie nesutinka, jog vaikas būtų fotografuojamas, ir paprašyti tokias nuotraukas sunaikinti.
Galima bylinėtis
„Taigi, jei teisė į atvaizdą pažeidžiama, asmuo (mažamečių vaikų tėvai ar globėjai, atstovaujantys jų interesams) turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, kurie pažeidžia teisę į atvaizdą, bei atlyginti žalą. Pažymėtina, kad tokiu atveju galima reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo“, – teigė E. Šimkevičienė.
Lygiai prieš metus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Klaipėdos Hermano Zudermano vidurinė mokykla pažeidė vienos moksleivės teisę į atvaizdą, kai mokyklos internetiniame puslapyje paskelbė nuotraukas, kuriose nepilnametė buvo nufotografuota su bendraklasiais. Tiesa, pasak teismo, mokykla neturi moksleivei sumokėti neturtinės žalos atlyginimo.
Taip teismas padėjo tašką dvejus metus trukusiame ginče dėl nepilnamečio vaiko atvaizdo nuotraukoje paviešinimo interneto tinklalapyje, su tuo susijusių vaiko teisių į atvaizdą ir privatumą gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Į teismą klaipėdietės motina kreipėsi, nes mokyklos internetiniame puslapyje buvo paviešintos dvi nuotraukos, kuriose buvo ir jos dukra. Vienoje nuotraukoje moksleivė su klasės draugais buvo nufotografuota penktoje, kitoje – šeštoje klasėje.
Pasak teismo, byloje nenustatyta, kad nepilnametės motina būtų buvusi informuota apie numatomą nuotraukos, kurioje yra ir jos dukros atvaizdas, publikavimą mokyklos interneto puslapyje, taip pat nenustatyta, kad ji būtų neprieštaravusi ar išreiškusi savo sutikimą viešinti nuotrauką.
Povilas Lungė
