Šiandien, kovo 15 d. minime trečiąsias maestro Vytauto Kernagio mirties metines. Charizmatiškasis renginių ir televizijos laidų vedėjas, režisierius, aktorius ir muzikantas nestokojo geros nuotaikos, humoro jausmo, buvo iš tų kūrėjų, kurie stengėsi gyvenimo džiaugsmu užkrėsti kitus. Trumpą in memoriam V. Kernagiui skiriame atkreipdami dėmesį į tai, kad reikia džiaugtis tuo, ką maestro mums paliko.
V. Kernagis gimė Vilniuje 1951 m. gegužės 19 d. Mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Vilniaus 23-je vidurinėje mokyklose. Aktoriaus meistriškumo V. Kernagis pradėjo mokytis Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau ėmėsi estrados režisūros mokslų Maskvos valstybiniame meno institute.
Kaip muzikantas jis buvo grupių „Aisčiai“ (1966-1968 m.) ir „Rupūs miltai“ (1969-1972 m.) narys. Daugiau nei du šimtus dainų pagal savo, Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio, Juozo Erlicko, Dalios Saukaitytės žodžius sukūręs V. Kernagis 1978 m. įrašė pirmąją Lietuvoje dainuojamosios poezijos baladžių vinilinę plokštelę „Vytautas Kernagis“.
2003 metais išleistas pirmas dvigubas V. Kernagio albumas „Teisingos dainos“ po metų tapo auksiniu. Kūrybiškumo nestokojęs maestro specialiai vaikams įrašė albumą „Baltojo nieko dainelės“, taip pat buvo kabareto „Tarp girnų“ įkūrėjas ir vienas iš Dainos teatro steigėjų.
Neeilinį artistinį talentą turėjęs V. Kernagis vaidino filmuose „Kai aš mažas buvau“ (1968 m.), „Maža išpažintis“ (1971 m.), „Atsiprašau“ (1982 m.), „Kažkas atsitiko“ (1986 m.). Dainavo pirmoje lietuviškoje roko operoje „Velnio nuotaka“, pirmajame lietuviškame miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ (1976 m.) ir Lietuvos lėlių teatro miuzikle „Šokantis ir dainuojantis mergaitės vieversėlis“ (1978 m.).
Televizijoje V. Kernagis buvo žaidimo „Paskutinis šansas“, pramoginės laidos „Muzikinis viešbutis“, nuotykių realybės šou „Robinzonai“ (2000-2002 m.), „Džiunglės“ (2004 m.), žaidimo „Kas laimės milijoną?“ (2004 m.) vedėjas.
Maestro buvo apdovanotas muzikine Antano Šabaniausko premija (1995 m.), „Už nuopelnus“ lietuviškai muzikai – muzikiniu „Bravo" (2000 m.) apdovanojimu. Prezidentas Valdas Adamkus už nuopelnus Lietuvai maestro įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių (2002 m.). 2007 metais „už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą“ V. Kernagis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
Ilgametis maestro draugas ir kolega, „Dainos teatro“ bendražygis, kompozitorius Andrius Kulikauskas, kalbinamas sakė, kad tokia proga sunku kažką pasakyti, lengviau būtų pagroti. „Dainą šia proga skirčiau tikrai ne liūdną. Užtenka graudintis ir verkšlenti. Jis ten iš viršaus žiūri, viską mato ir jam tai nepatiktų“, ‒ kalbėjo A. Kulikauskas.
„Nesakau, kad reikėtų rengti karnavalą, bet gana to graudinimosi. Yra likę labai daug jo linksmų kūrinių, todėl kiekvieno mūsų dūšioje turėtų būti šypsenėlė“, ‒ sakė kompozitorius.
A. Kulikausko teigimu, svarbiausia tai, kad maestro nėra pamirštas, kad veikla, kurią jis pradėjo, turi tęstinumą. „Visai neseniai baigiau natų knygą, kuria galės naudotis visi besimokantys grotis. Joje apie 110 V. Kernagio dainų fortepijonui ir vokalui su akordais gitarai“, ‒ apie maestro palikimo išsaugojimą kalbėjo A. Kulikauskas.
„Jis buvo konferansje iš didžiosios raidės, kol kas nematau Lietuvoje tokio. Taip pat dainuojamosios poezijos pradininkas. Po pirmųjų jo dainų sekė visa lavina dainuojamosios poezijos atlikėjų“, ‒ apie V. Kernagį kalbėjo jis.
Kompozitoriaus teigimu, V. Kernagis į bet kurią savo veiklos sritį žiūrėjo taip pat rimtai. „Net prieš vesdamas paprasčiausias laidas televizijoje jis labai daug ruošėsi ir „stichiškumo“ jo pasirodymuose nebuvo. Į viską jis žiūrėjo labai profesionaliai ‒ ar tai būtų solinis koncertas ar televizijos šou“, ‒ tvirtino A. Kulikauskas.
Poeto ir kompozitoriaus teigimu, savo muzikiniais kūriniais, dainos teatru, visais atliktais darbai V. Kernagis tapo mūsų kultūros dalimi. „Linkėčiau visiems būti panašiais į maestro, o dar svarbiau ‒ stengtis būti geresniems“, ‒ baigdamas kalbėjo A. Kulikauskas.
Maestro sūnaus, V. Kernagio vardo fondo įkūrėjo ir vadovo Vytauto Kernagio jaunesniojo teigimu, suteikti tėvo kūrybiniam palikimui antrą gyvenimą sekasi puikiai. „Siekiame savo užsibrėžtų tikslų, kai kuriose srityse netgi sparčiau ne tikėtasi“, ‒ džiaugėsi jis.
„Įamžinimo projektai, kad ir statomas suoliukas Gedimino prospekte, naujų ir senų, negirdėtų įrašų leidybos planai ‒ ką bepradėtume, visi su mumis labai noriai bendradarbiauja. Pagaliau baigėme ir projektą „Vytautas Kernagis. Natos“, tai didžiulė trijų tomų knyga su 110 V. Kernagio dainų. Tokio dalyko apskritai dar niekada nebuvo“, ‒ vardino V. Kernagis jaunesnysis.
Maestro sūnus itin džiaugėsi prasidėsiančiu koncertiniu turu. „Pagaliau pajudėjo pirmas koncertinis turas „Vytautas Kernagis. Kitoks koncertas“, kuris, minint trečiąsias mirties metines, prasidės šiandien Šv. Kotrynos bažnyčioje. Kitas turas „Vytautas Kernagis „gyvai' prasidės gegužės mėnesį“, ‒ sakė V. Kernagis jaunesnysis.
„Visi pinigai, kuriuos mes uždirbame, skiriami labdarai ‒ tai onkologinėmis ligomis sergantys vaikai, taip pat jaunieji talentai. Bendradarbiaudami su Lietuvos gretutinių teisių asociacija, įrengėme savo įrašų studiją, kurioje vasarą vaikai jau galės įrašinėti dainas“, ‒ apie labdaringą fondo veiklą kalbėjo jis.
V. Kernagis jaunesnysis sakė, kad liūdesio, jei ir yra viduje, jis neketina skleisti. „Tai tikrai nėra gedulo diena. Taip, tai yra žmogus, kuris nuveikė labai daug. Palinkėčiau sau ir kitiems tiek nuveikti. Jei yra žmonių, kurie atsimena jį, tai labai gerai“, ‒ kalbėjo maestro sūnus.
„Džiugu, kad gerbėjų ratas yra, kad mes galime perduoti V. Kernagio neštą žinią ateities kartoms, išsaugoti palikimą“, ‒ sakė V. Kernagis jaunesnysis.