Tad virtuvės šefu dirbantis vyras nenustebo, sužinojęs, kad Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose „įdarbintos“ musės, dedančios lervas, iš kurių vėliau pagaminamas techninis baltymas, o jo pritaikymo praktikoje būdai – neišsemiami.
Jonas Jonušas tausoja gamtą
TV laidos „Atliekų kultūra“ žiūrovams Jonas atskleis savo įpročius, padedančius ne tik sutaupyti, bet ir tausoti gamtą.
„Visiškai nenaudoju plastikinių maišelių, nebent jie būtų daugkartiniai, taip pat labai patinka galimybė pirkinius įsidėti į kartonines dėžes, o jei matau, kad nėra popierinių maišelių, einu pas prekybos centro vadovę ir primygtinai jų paprašau“, – pasakoja Jonas.
Dar atlikėjas ir virtuvės šefas atskleis, kodėl reikia atsisakyti palmių aliejaus.
„Lankiausi tose vietose, kur auginami šie medžiai: pasirodo, ten, kur jie auga, vėliau niekas nebegali augti ir, pvz. Borneo saloje beždžionės nebeturi kur gyventi“, – apgailestaus Jonas, žiūrovus pakviesdamas pagalvoti prieš perkant pigų palmių aliejų apie pasekmes, kurias patiria gamta.
Jei užduotume klausimą, kaip atrodo Lietuvoje veikiantys sąvartynai, ko gero, sulauktume ir tokių atsakymų, kad juose iki šiol gyvena ir po atliekas kuičiasi žmonės. Tačiau tai – jau 30 metų senumo įvykiai ir nieko panašaus nepamatysite nei prie vieno veikiančio sąvartyno, kurių, beje, Lietuvoje, yra 11, o kadaise buvo net...800. Kaip keitėsi sąvartynai, kokia uždarytų sąvartynų nauda ir vizija?
„Pagal užsienio praktiką, juose įrengiamos ganyklos avims, slidinėjimo trasos ar pasivaikščiojimo takai“, – atskleis Rokas Vilniškis, Vilniaus regiono nepavojingųjų atliekų sąvartyno vadovas. O veikiantys sąvartynai, ar jie reikalingi?
„Mano manymu – tikrai taip“, – įsitikinęs Ramūnas Juodėnas, Utenos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.
„Yra medžiagų, kurios netinkamos nei perdirbimui, nei energijai gauti, tad kol kas jos turi būti šalinamos sąvartyne“, – atskleidžia. R. Juodėnas.
„Sąvartynai „nudujinami“, iš šių dujų gaminama šilumos energija ir elektra, susikaupęs filtratas išvalomas. Taip yra visoje Europoje, taip yra ir Lietuvoje“, – atskleis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro projektų vadovas Arūnas Liubinavičius.
„Antro šanso“ rubrikoje – patarimas, kaip neišleidžiant pinigų, pasiruošti vasaros sezonui. Jaunosios kartos atlikėjas Deividas Dubinovas-Dubizo parodys, kaip pasidaryti svarmenis „iš nieko“ ir pademonstruos keletą pratimų lauke.
Pasak atlikėjo, kai nėra laiko ir kartais – pinigų lankytis sporto klube, o noras atrodyti nepriekaištingai, ypač pavasarį, sustiprėja, viena paprasčiausių išeičių: plastikinius butelius pripildyti smėliu ar akmenimis, ir taip sportuoti bet kur, kur fiziškai esate: namie, lauke, ar atostogaujant.
Tvarios gyvensenos gidas „Atliekų kultūra“ šeštadienį, 11-ą ryto, per TV6!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
