Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos valdybos pirmininko dr. Roko Bagdono teigimu, labiausiai pandemijos metu sumažėjo iš užsienio atvykstančių pacientų srautas, kadangi jie dėl judėjimo suvaržymų neturėjo galimybės keliauti.
„Mūsų šalies gyventojai, dirbdami iš namų ir būdami izoliacijoje, galėjo daugiau laiko skirti savo grožio puoselėjimui. O energetinės krizės pasekmių kol kas nejaučiame. Plastinė chirurgija ir estetinė medicina – ne pirmojo būtinumo paslauga, todėl išlaidos jai kruopščiai planuojamos, kartais – ir ne vienerius metus“, – komentavo „Clinicus Klaipėda“ plastikos chirurgas.
Tuo metu plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Rytis Rimdeika portalui tv3.lt pasakojo, kad apskritai estetinių operacijų paklausa didėja dėl keletos priežasčių.
„Visų pirma, visuomenė darosi šiek tiek turtingesnė, daugiau žmonių gali sau leisti šias operacijas. Kitas dalykas – žmonės, norėdami išlikti geriau atrodantys, aktyvesni, energingesni, siekia tų operacijų, investuoja į savo kūną kaip priemonę, kuri leis ilgiau išlikti aktyviam ir patraukliam darbo rinkoje.
Taip pat technologiškai šios operacijos darosi paprastesnės, anesteziologinė aparatūra, chirurginė įranga tobulėja, atliekamos žymiai lengviau, greičiau, mažiau traumuojant. Taigi visa tai generuoja ir didesnį paslaugos poreikį, ir didesnį prieinamumą“, – kalbėjo jis.
Siūlo ieškoti individualumo
Paklaustas, kokios plastinės operacijos dabar populiariausios, profesorius teigė, kad viskas paprastai vyksta tam tikromis bangomis.
„Yra tokių operacijų ar procedūrų, kurios būna populiarios, bet vėliau tą populiarumą praranda, nes yra nenatūralios. Sakykime, Lotynų Amerikoje labai išpopuliarėjusi procedūra – vadinamasis braziliškas sėdmenų didinimas arba pakėlimas. Ten, kada maišėsi įvairių rasių žmonės, moterų grožio etalonas buvo moterys dideliais sėdmenimis arba didelėmis krūtimis. Pas mus tokio poreikio nebuvo, bet dabar jis atsiranda, tad ne visos moterys patenkintos tomis atliktomis operacijomis. Kitas pavyzdys turbūt būtų labai smarkiai padidintų lūpų operacijos – žmonės tuo labai susižavi, pabando, bet ne visiems tas patinka“, – pasakojo R. Rimdeika.
Gydytojo pastebėjimu, izoliuotas kažkokios kūno dalies pakeitimas ar perteklinis krūtų, sėdmenų, lūpų padidinimas labai dažnai nesuteikia kūnui harmonijos.
„O kūnas arba veidas, žmogus tada yra gražus, kada jis yra harmoningas. Tai mano siūlymas būtų pacientams ieškoti natūralumo, individualumo, bet ne madingų klonuotų dalykų, kada visi atrodo kaip vienas – vienodai pripūstomis lūpomis, visi dideliais užpakaliais ar vienodomis užriestomis mažytėmis nosytėmis. Nes tai, kas vienam tinka, kitam gali netikti, harmonijos ir individualumo siekimas yra labai svarbus“, – pabrėžė pašnekovas.
Reikšmingos socialinių tinklų įtakos neįžvelgia
Nors šiandien įvairiausios grožio procedūros – itin populiarus vadinamųjų influencerių aptarinėjimo objektas, vis tik gydytojas teigė nemanantis, kad tam tikrų grožio procedūrų populiarumui šiais laikais daugiau įtakos turi socialinių tinklai ir juose aktyviai besireiškiantys asmenys.
„Didesnis informacijos prieinamumas šiek tiek veikia, bet nemanyčiau, kad labai ypatingai. Visais laikais žmonės norėjo gražiau apsirengti, gražiai apsikirpti ir sveikai, gražiai atrodyti. Sakykime, Lotynų Amerikos šalyse, ypač Brazilijoje, estetinės chirurgijos pikas prasidėjo dar iki kompiuterinių laikų, ir Amerikoje viskas prasidėjo anksčiau iki influencerių eros.
„Tai mano siūlymas būtų pacientams ieškoti natūralumo, individualumo, bet ne madingų klonuotų dalykų, kada visi atrodo kaip vienas – vienodai pripūstomis lūpomis, visi dideliais užpakaliais ar vienodomis užriestomis mažytėmis nosytėmis“, – sako R. Rimdeika.
Manau, kad informacija patenka greičiau, žmonės jos sugeba susirinkti objektyvesnės, bet poreikis gražiai, sveikai atrodyti buvo visą laiką. Tik gal galimybės anksčiau kitokios buvo – žmonės nešiodavo perukus, o dabar tokias problemas galima spręsti ir chirurginiu būdu“, – svarstė R. Rimdeika.
Koją kiša perdėti lūkesčiai
Savo ruožtu R. Bagdonas konstatavo, kad bendros tendencijos šiuolaikinėje plastikos chirurgijoje iš esmės nesikeičia pastarąjį dešimtmetį: dominuoja vokų operacijos, krūtų pakėlimas, didinimas, mažinimas, pilvo plastika, riebalų siurbimas, nosies korekcijos.
„Pacientai dažnai renkasi kompleksines operacijas, kai vienos operacijos metu koreguojamos kelios zonos. Įprastai šis pasirinkimas dominuoja tarp gimdžiusių moterų. Pastebime, jog pacientai vis dažniau renkasi neinvazines procedūras, populiarėja aminorūgščių ir plazmoliftingo procedūros“, – vardijo gydytojas.
R. Rimdeika teigė, kad tokias populiarias operacijas kaip krūtų didinimas ir riebalų nusiurbimas jis vertina kaip labai tinkamas ir naudingas. Tačiau vėlgi – visur turi būti saikas.
„Neturi būti padaryta per daug, nenatūraliai, su pacientu reikia kalbėtis, išgirsti lūkesčius. Kartais neturėdamas pakankamai informacijos pacientas arba tinkamai neįvertina operacijos rizikos, arba turi perdėtų lūkesčių. Pavyzdžiui, kartais ateina 60 metų pacientė ir prašo padaryti ją kaip 18 metų. Tas fiziškai nėra įmanoma. Žmogų galima pajauninti 5–10 metų, bet operacija viskas nesibaigia, reikia ir toliau stipriai prisižiūrėti.
Taigi tokiems žmonėms, kurie motyvuoti, siekia ilgalaikio rezultato visomis priemonėmis – ir sveiku gyvenimo būdu, tinkama priežiūra, higiena, tinkamu drabužių, šukuosenos derinimu prie išvaizdos. Bet jei žmogus visą gyvenimą nenaudojo tam tikrų kosmetikos priemonių, nesilaikė higienos, nesportavo, turėjo žalingų įpročių ir tu jam padarysi plastinę operaciją, jis kuri laiką atrodys šiek tiek geriau, bet rezultatas nebus ilgalaikis. Ir dėl to nebus kaltas ne plastikos chirurgija, o žmogaus pertekliniai lūkesčiai“, – pažymėjo jis.
Palaimina ne visas operacijas
Paklaustas, ar yra tokių operacijų, kurias daryti atsisako, gydytojas pasakojo, kad visų pirma svarbiausia kalbėtis su pacientu.
„Kai kurios operacijos gali būti rizikingos dėl pačios pasirinktos operacijos. Pavyzdžiui, moteris nori labai didelės, bet anatomiškai negražios krūtinės. Ne paslaptis, ir Lietuvoje turime žmonių, kurie bando ir kažkaip kitaip išsiskirti, tad bandome tokius žmones ne tiek atkalbėti, bet su jais kalbėtis, kad persvarstytų, ar tikrai tokie yra jų lūkesčiai. Ir ne kiekvienas chirurgas „palaimina“ tokią operaciją, pavyzdžiui, sako, kad tokie krūtų implantai jam yra per dideli, nelaiko jų fiziologiškai normaliais ir galbūt tokio paciento neoperuos“, – aiškino plastinės chirurgijos ir rekonstrukcijos gydytojas.
Jis pridūrė, kad kitą kartą tuomet kalbama, kokias kitas procedūras galima saugiai padaryti: „Kartais gal žmogui ta chirurgija yra per brangi ir tą galima pasiekti lengvesniais būdais, su mažesne rizika.“
Kita vertus, gydytojas svarstė, jog šiuo metu pasaulyje matome visko, tad ir normos suvokimas pasikeitęs.
„Matome, kaip žmonės įsiveria į ausis didžiulius žiedus, vaikšto su išplėstais ausų speneliai, kaip žmonės išsitatuiruoja įvairias kūno dalis. Vieniems tai gražu, kitiems – ne. Matome pasaulyje atvejų, kai savo veidą žmonės paverčia katės arba liūto, žmonės nusišlifuoja dantis, kad atrodytų kaip gyvatės dantys. Tas grožio supratimas labai individualus ir žmonės to siekia. Jei anksčiau žmogus, turintis tatuiruočių mums atrodė galbūt turintis kažkokių kriminalinių patirčių, tai dabar net ir visiškai normalūs žmonės darosi tatuiruotes ir nuo to netampa blogesni“, – pastebėjo R. Rimdeika.
Tikslas – išsaugoti sveikatą
Jam antrindamas R. Bagdonas pažymėjo, kad pagrindinis gydytojo gydytojo tikslas – išsaugoti paciento sveikatą, puoselėjant jo natūralų grožį:
„Mane renkasi pacientai, kurie teikia pirmenybę natūralumui, siekdami jį pabrėžti, pakoreguoti senėjimo procesų padarytą žalą ar nėštumo pasekmes. Aišku, grožio suvokimas labai subjektyvus dalykas, todėl privalau gerbti kiekvieno paciento pasirinkimus.
Esu ne kartą atsisakęs operuoti, kai konsultacijos metu nepavyksta pasiekti sutarimo dėl norimo rezultato, kai kyla rizika dėl paciento sveikatos ir saugumo.“
Vis tik atkreipė dėmesį, kad paprastai į plastikos chirurgo kabinetą pacientai ateina tiksliai žinodami, ką norėtų koreguoti ir kokių pokyčių siekia.
„Esu ne kartą atsisakęs operuoti, kai konsultacijos metu nepavyksta pasiekti sutarimo dėl norimo rezultato, kai kyla rizika dėl paciento sveikatos ir saugumo“, – sako R. Bagdonas.
„Jei šiuolaikinė medicina šiandien suteikia galimybę koreguoti trikdančius dalykus, išsaugoti jaunystę, puoselėti savo išorinį grožį – žmonės pasiruošę tai įgyvendinti.
Remiantis pasauline statistika, vidutiniškai apsisprendimas ryžtis plastinei operacijai priimamas per dvejus metus nuo tos akimirkos, kai žmogus pats sau pripažįsta, kokie veido, kūno pokyčiai trikdo jo asmenybės gyvenimą“, – pastebėjo R. Bagdonas.
Jis akcentavo, kad paciento saugumas – vienas pagrindinių šiuolaikinės medicinos tikslų: „Tam užtikrinti naudojama pažangi įranga, inovatyvūs gydymo būdai, pasitelkiama gydytojo patirtis.
Tačiau komplikacijų rizika išlieka, kai kalbame apie bet kokią chirurginę intervenciją ar estetinę procedūrą. Šios rizikos aptariamos prieš operaciją ir net susidūrus su jomis, gebame jas operatyviai spręsti, todėl itin svarbu, jog pacientai noriai bendradarbiautų.“
