Pasak ataskaitos rengėjų, Lietuva atsidūrusi Europos Sąjungos ir NATO kovos su Rusijos grėsme avangarde, ji taip pat greičiausiai iš visų mažina energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Po Lietuvos seka Latvija, Estija, Švedija ir Didžioji Britanija.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad šių šalių valdžia geriausiai rūpinasi savo demokratijomis. Dėka tokių veiksmų Rusijai nėra galimybių imtis „hibridinio karo“ prieš jas, rašoma ataskaitoje. Maža to, ten taip pat pažymima, kad minėtose šalyse yra pakankamai „švelnus“ požiūris į žiniasklaidos laisvę, o radikalios politinės jėgos turi gana silpną įtaką.
Analitikai tikrino, ar šalis kuria prevencines priemones prieš „Rusijos grėsmę“, kiek tos priemonės yra sistemingos, kiek valstybė yra įsitraukusi į bendradarbiavimą su Kremliumi, ar kyla Maskvos įtakos politinei sistemai grėsmė, o taip pat tai kokią vietą šalies politikoje užima gynybos, saugumo ir kovos su dezinformacija klausimai.
Daugiausiai nerimo ataskaitos rengėjams sukėlė šalys, kurios dokumente buvo įvardintos kaip Maskvos „sąjungininkės“: Kipras ir Graikija. Vengrija, Austrija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Slovėnija ir Italija buvo priskirtos prie valstybių, kurios renkasi „nepastebėti Rusijos įtakos augimo“. Kroatija, Airija, Bulgarija ir Slovakija – šalys, kurios nesiryžta kritikuoti Kremliaus įtakos.
Pasak ataskaitos, šiose probleminėse šalyse dalis žiniasklaidos dirba politikams, kurie gauna Rusijos palaikymą ir pasisako prieš sankcijas jos atžvilgiu. Didžiausios su tuo siejamos problemos – tokiose šalyse veikiančios Maskvos finansuojamos radikalios jėgos, Rusijos šnipų tinklas ir energetinis bendradarbiavimas su Rusija.