Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nagrinėjo anksčiau ne kartą antikonstituciniu apšauktu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pateiktą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuos siūloma vietos valdžios įstaigose galima būtų vartoti ne tik lietuvių, bet ir kitą tautinių mažumų kalbą bei numatyti, kad vieši informaciniai užrašai galėtų būti ne tik lietuvių kalba.
LLRA atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. sausio 1 d. tautinių mažumų teises reglamentavo 1989 m. priimtas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. pakeistas Tautinių mažumų įstatymas. Būtent šiame įstatyme buvo numatyta, kad „Administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba“. Be to, teisės akte buvo numatyta, kad „administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba“. Būtent šias nuostatas siūlo atkurti LLRA.
TTK, nagrinėdama LLRA siūlymus dėl atitikties Konstitucijai, nutarė padaryti pertrauką ir leisti pataisyti įstatymo projektą, mat, kaip portalui tv3.lt pasakojo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas, būtent nuostata dėl leidimo valdžios įstaigose vartoti ne lietuvių kalbą gali prieštarauti Konstitucijai.
„Šita formuluotė kaip dabar, tai tikrai suponuoja prieštaravimą Konstitucijai. Jeigu būtų pasakyta, kad jam (tautinės mažumos atstovui, nemokančiam lietuvių kalbos – tv3.lt) suteikiama galimybė, užtikrinamas vertimas, tai jau būtų kas kita. Šitą formuluotę galima suprasti, kad lygiagrečiai, greta lietuvių kalbos ir kita kalba yra oficiali kalba, tai šitaip negali būti. Kad su juo būtų bendraujama jo kalba, kad būtų išklausoma, jeigu yra galimybė, tiesiogiai arba su vertimu, bet, aišku, oficialūs dokumentai, raštai vis tiek būtų pateikti lietuvių kalba galbūt su vertimu, bet ne lygiagrečiai“, – pasakojo J. Sabatauskas.
Sutiko taisytis
Portalo tv3.lt kalbinta LLRA frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė priminė, kad nuo 1991 m. galiojęs įstatymas, numatęs galimybę vietos valdžios įstaigose šalia lietuvių kalbos naudoti ir tautinės mažumos kalbą bei leidęs informacinius užrašus ne tik lietuvių kalba, niekam nėra užkliuvęs.
„Tas įstatymas, noriu pabrėžti, galiojo 20 metų ir visų lygių teisininkai, pradedant nuo pirminės teisinės pagalbos iki Aukščiausiojo, Konstitucinio Teismo teisėjų, nematė jokio prieštaravimo (Konstitucijai – tv3.lt). Aš taip negalvoju, kad turėtų prieštarauti ir sukelti neigiamų dalykų, tiek kalbant apie valstybinę kalbą, tiek apie kitų tautų gimtosios kalbos vartojimą“, – kalbėjo LLRA atstovė.
Seimo narė teigė, kad jai pavyko įtikinti TTK narius, jog šalia lietuvių kalbos vietos valdžios institucijose galima būtų vartoti ir tautinės mažumos kalbą. Ji teigė sutikusi pataisyti įstatymo projektą.
„Man pavyko įtikinti, kad 14 Konstitucijos straipsnis kalba apie tai, kad valstybinė kalba yra valstybinė kalba, tai yra lietuvių kalba ir galima naudoti (tautinės mažumos kalbą – tv3.lt) tik šalia“, – pasakojo R. Tamašunienė.
LLRA narė neslėpė tikinti, kad TTK neprieštaraus ir tam, kad informaciniai užrašai, tai yra ir gatvių pavadinimų lentelės, galėtų būti ne tik lietuvių, bet ir tautinių mažumų kalba.
„Jos (dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės – tv3.lt) kabo ir dabar. Dabar jau jų niekas neplėšia, nes yra gatvių rodyklės, valstybine kalba parašytos. [...] Tai reiškia, kad sprendimą galima rasti ir civilizuotai spręsti. Galėtų būti tai įtvirtinta kaip galimybė, o ne kaip būtinybė“, – komentavo parlamentarė.
Sabatauskas: jei užsispirsime, nepajudėsime į priekį
Seimo Teisės departamento išvadose pažymima, kad LLRA siūlymas numatyti, jog įteisinti dvikalbius informacinius užrašus neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo, kuriame teigiama, kad „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba“.
Yra įtvirtinta vienintelė išimtis tautinių bendrijų organizacijų pavadinimams, jų informaciniams užrašams, kurie greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. [...] Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatą „[...] tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, […] bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“, – teigiama teisininkų išvadoje.
TTK pirmininkas J. Sabatauskas pažymėjo, jog, jo nuomone, dvikalbių gatvių pavadinimų įteisinimas ne tik kad nesukeltų problemų, bet ir leistų nuraminti dėl nuolat kylančias aistras.
„Aš manau, kad dvikalbių užrašų atsiradimas, tiksliau – įteisinimas, didelių problemų nesudarytų, nes tik labiau nukrautų įtampą. Kitas dalykas, aišku, dvikalbių atsiradimas nereiškia, kad būtų užskaitomas pavadinimas tos vietovės ar gatvės, nes, pavyzdžiui, būtų visiškas vertimas, nes visuose oficialiuose žemėlapiuose vis tiek yra pavadinimai oficialūs.
Aišku, įvairiose kalbose skirtingai ir rašoma, ir vadinami miestų pavadinimai, rodyklės. Bet nėra kalbos turbūt apie tos kalbos kelio ženklus, kurie rodytų kryptį su miesto pavadinimais, atstumais iki jų. Čia kalbama apie dvikalbes lenteles dėl gatvių pavadinimų“, – komentavo J. Sabatauskas.
Anot jo, dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių klausimo išsprendimas galėtų pagerinti ir Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinius santykius, kurie pastaruoju metu buvo atšalę.
„Čia galima užsispirti ir toliau, nieko nekeisti, bet, kai yra užsispiriama, sukeliama įtampa, užsiblokuojama ir nebandoma eiti pirmyn, o čia, mano manymu, būtų žingsnis pirmyn, pagaliau nukraunant įtampa dvišaliame lygmenyje“, – aiškino socialdemokratas.
